Pietų Korėjos kariuomenė paleido raketų salvę į Japonijos jūrą, atsakydama į tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą – pirmą Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno galingiausios raketos bandymą visu nuotoliu nuo 2017 metų.
Pchenjanas šiemet jau spėjo atlikti beprecedentę virtinę bandymų – beveik tuziną sankcijas pažeidžiančių paleidimų. Tačiau ilgojo nuotolio ir branduoliniai bandymai buvo sustabdyti nuo tada, kai Kim Jong Unas susitiko su tuomečiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tos diplomatinės pastangos vis dėlto žlugo 2019 metais.
Ketvirtadienį atliktas bandymas buvo „tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo sustabdymo, kurį žadėjo pirmininkas Kim Jong Unas, pažeidimas“, pareiškime nurodė Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas.
„Tai kelia rimtą grėsmę Korėjos pusiasaliui, regionui ir tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžė prezidentas ir pavadino Pchenjano veiksmus „aiškiu JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimu“.
Jungtinės Valstijos taip pat griežtai pasmerkė paleidimą kaip Saugumo Tarybos nuostatų pažeidimą, kuris „be reikalo didina įtampą ir gali destabilizuoti saugumo situaciją regione“.
„Šis veiksmas rodo, kad KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika) tebeteikia pirmenybę savo masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programoms, o ne savo žmonių gerovei“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės Jen Psaki pareiškime.
Pasak Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto, raketa buvo paleista ketvirtadienio popietę iš Sunano – tikriausiai iš tos pačios vietos, kur praėjusią savaitę buvo atliktas nesėkmingas bandymas. Naujo sviedinio nuotolis siekė 6,2 tūkst. km, nurodė komitetas.
Tokijo duomenimis, 71 minutę skridęs ir Japonijos teritoriniuose vandenyse nusileidęs sviedinys tikriausiai buvo „naujo tipo“ tarpžemyninė balistinė raketa.
„Tai toks skandalingas, neatleistinas veiksmas“, – Briuselyje sakė Japonijos premjeras Fumio Kishida, ruošdamasis susitikti su Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiais.
Šiaurės Korėja kelia grėsmę „Japonijos, regiono ir tarptautinės bendruomenės taikai bei saugumui“ – pabrėžė jis ir pridūrė, jog „su tuo negalima taikstytis“.
Per ketvirtadienį įvykusį pokalbį telefonu Japonijos užsienio reikalų sekretorius Yoshimasa Hayashi ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas „griežtai pasmerkė“ raketos paleidimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija Tokijuje.
„Hwasong 17“
Šiaurės Korėja atliko jau tris ICBM bandymus, pastarąjį kartą – 2017 metų lapkritį. Tuomet buvo paleista raketa „Hwasong 15“, laikoma pakankamai galinga, kad pasiektų JAV žemyninę dalį.
Pchenjanas jau ilgą laiką trokšta įgyti kelias kovines galvutes pajėgią nešti balistinę raketą. Pasak Seulo ir Vašingtono, ši valstybė pastaruoju metu išbando milžinišką ICBM „Hwasong-17“, pirmą kartą demonstruotą 2020 metų spalį.
Nepaisydamas skaudžių tarptautinių sankcijų dėl ginklų programų, Pchenjanas atkakliai vykdo Kim Jong Uno nurodymą modernizuoti kariuomenę, ignoruodamas JAV siūlymus sėsti prie derybų stalo.
Šiaurės Korėja 2022-aisiais išbandė virtinę uždraustų ginklų – nuo hipergarsinių iki vidutinio nuotolio balistinių raketų. Neseniai šalis atliko du bandymus, per kuriuos, kaip teigia, paleido „žvalgybinio palydovo komponentus“.
Šį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja pareiškė, kad Šiaurės Korėja tuomet iš tikrųjų išbandė „Hwasong 17“ komponentus, taip pat perspėjo, kad Pchenjanas ruošiasi paleisti tarpžemyninę balistinę raketą visu nuotoliu.
Manoma, kad praėjusią savaitę įvykęs „Hwasong 17“ paleidimas baigėsi nesėkmingai – raketa sprogo ore virš sostinės.
„Praėjusią savaitę Pchenjanas bandė paleisti ICBM iš Sunano oro uoste, bet patyrė nesėkmę“, – sakė Asano politikos studijų instituto analitikas Go Myong-hyunas.
„Taigi, šiandien buvo atliktas paleidimas – siekiant kompensuoti tą nesėkmę ir todėl, kad [Pchenjanas] turi tuojau pat baigti vystyti ICBM technologiją“, – komentavo jis naujienų agentūrai AFP.
Seulas „neorganizuotas“
Šiaurės Korėja balandį minės 110-ąsias savo įkūrėjo Kim Il Sungo – Kim Jong Uno senelio – gimimo metines. Analitikai prognozuoja, kad ta proga Pchenjanas išbandys ICBM ar paleis palydovą.
„Kim Jong Unas mano, kad labai svarbu įrodyti savo vadovavimo kompetenciją prieš 110-ąsias Kim Il Sungo gimimo metines“, – mano Pietų Korėjos privačios organizacijos „Sejong Institute“ vyresnysis tyrėjas Cheong Seong-changas.
Šiaurės Korėja taip pat naudojasi pablogėjusiais Vašingtono santykiais su Kinija ir Rusija dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą.
„Kim tikriausiai mano, kad tai puikus metas vystyti ICBM ir tuo pat metu priminti pasauliui, kad Šiaurės Korėja, kitaip nei Ukraina, yra branduolinių ginklų turinti šalis“, – AFP sakė ekspertas Šiaurės Korėjos klausimais Ahn Chan-ilas.
Be to, vyksta permainos Pietų Korėjos valdžios viršūnėje: kadencija baigiantis Moon Jae-inas gegužę ruošiasi užleisti prezidento postą savo įpėdiniui Yoon Suk-yeol'ui. Dėl šios priežasties kyla netikrumas dėl būsimos Seulo užsienio politikos, AFP sakė Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto tyrėjas Hong Minas.
„Viskas yra labai neorganizuota ir nesutvarkyta, – pareiškė jis. – Labai tikėtina, kad būsimoji administracija dar nėra pasirengusi.“
