Jis paragino Britanijos pasilikimą ES remiančią stovyklą „mobilizuotis ir organizuotis“ prieš „Brexit“ šalininkus, laikraštyje „The New European“ parašęs, kad „mes dabar esame sukilėliai“.
„Nėra visiškai jokios priežasties, dėl kurios mes turėtumėme atmesti kokią nors galimybę“, – T.Blairas vėliau sakė radijui BBC.
„Mes turime teisę toliau atidžiai stebėti ir, taip, jeigu būtina, pakeisti savo nuomones. Negali būti taip, kad elitas paimtų viršų prieš žmones“, – kalbėjo jis.
„Jeigu pasidarys aišku, kad tas susitarimas yra toks, dėl kurio mums neverta pasitraukti, arba kitaip – susitarimas, kuris turės tokių rimtų padarinių, jog žmonės nuspręs, kad jie nebenori trauktis, turi būti koks nors išeities kelias – per parlamentą, ar per rinkimus. Galbūt per dar vieną referendumą“, – pridūrė T.Blairas.
T.Blairas, kuris vadovavo Didžiosios Britanijos vyriausybei nuo 1997 iki 2007 metų, „Brexit“ pavadino „katastrofa“ ir atskleidė, kad neseniai turėjo susitikimą su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u, kuris išryškino Britanijos laukiančius iššūkius artėjančiose derybose dėl išstojimo iš ES.
„Tai mane įtikino, kad jos bus labai labai sunkios“, – sakė jis interviu „The New European“.
„Šių derybų mes nevesime su grupe Europos verslininkų, kurie gali nuspręsti, kad jie tenori maksimalios prieigos prie JK ir yra pasiruošę būti gana atlaidūs, – sakė T.Blairas. – Žmonės, su kuriais mes vesime derybas, bus Europos Sąjungos politiniai lyderiai ir jų parlamentai, taigi, – tai bus derybos, kurios, mano nuomone, bus labai sudėtingos“.
Pasak jo, Britanija turės prisiimti įsipareigojimų, mainais į prieigą prie bendrosios rinkos, arba laukti „skaudžių“ ekonominių pasekmių.
