Nors V.Putinas ketvirtadienį atsakinėjo į klausimus telefonu, vaizdines užklausas ir bendrauja su auditorija studijoje, viso šou scenarijus jau parašytas.
Anot portalo rbc.ru šaltinių, pasiruošimas „Tiesioginei linijai“ užtrunka, o prezidento administracijos pasiuntiniai ilgai ieškojo žmonių, kurie galėtų užduoti klausimus V.Putinui.
Tuomet atrinktieji – jų buvo keli šimtai – buvo pakviesti atvykti į vieną pensionatą Pamaskvyje. Čia jų klausimus vertino komisija, kuri atrinko jau tik keliolika klausimų. Negana to, kai kuriems žmonėms buvo pasiūlyta užduoti klausimus, iš anksti sugalvotus „Tiesioginės linijos“ organizatorių.
Atrinkti piliečiai perėjo į antrąjį etapą ir išklausė specialų instruktažą, o tie, kurių klausimai netiko, buvo pakviesti į studiją – kad galėtų bent pabūti netoli V.Putino.
15:42 val. Viskas – konferencija baigta. Šįmet V.Putino šou truko 3 valandas ir 40 minučių. Rusijos ekspertai kone vieningai teigia, kad jokių staigmenų Rusijos prezidentas nepateikė – kursas tęsiamas.
15:41 val. Pirmaklasė Aliona klausia: „Ar įmanoma moteriai tapti Rusijos prezidente? Nes tėtis sako, kad tik Putinas gali susitvarkyti su tais amerikiečiais“.
„Amerika – ne vienintelė mūsų problema. Turime įvykdyti daug užduočių namuose, ir tai mus sustiprins. O moteris su visais šiais iššūkiais gali susitvarkyti net geriau nei vyras!” – mažametę patikina V.Putinas.
15:29 val. Konferencijoje – lietuviškas akcentas. Studijai susisiekus su studentija Tomske, klausimą V.Putinui uždavė šiame Sibiro mieste studijuojanti lietuvė Eva Burbo.
Ji 2011 metais baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, vėliau studijavo tarptautinius santykius Nyderlanduose, Maastrichto mieste, ir atvyko į Tomską.
„Laba diena, Vladimirai Vladimirovičiau. Dabar Europoje, po pastarųjų teroro aktų, situacija yra gana įtempta. Nebemanau, kad Europa – saugi. O Tomske praleidau jau šešis mėnesius ir tikrai jaučiuosi saugi.
Ką manote apie studentus ir profesorius užsieniečius, atvykstančius studijuoti į Rusiją? Ar galėtų būtų supaprastintas jų atvykimo procesas?“ – Rusijos prezidento paklausė lietuvė.
„Iš tiesų Europa išgyvena sunkius laikus, ir Sibire turbūt saugiau nei Briuselyje ar Paryžiuje. AŠ neironizuoju. Raginu europiečius vykti į Tomską, į Rusiją“, – patenkintas tokiu klausimu liko V.Putinas.
15:08 val. Užduodamas klausimas dėl atsinaujinusių susirėmimų tarp armėnų ir azerų pajėgų Kalnų Karabache.
„Kalnų Karabacho tema labai jautri. Reikia būti atsargiems, nepakenkti. Konfliktas ilgalaikis ir ilgai buvo įšaldytas, bet dabar matome eskalaciją. Darysime viską, kad rastume abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Aišku, reikia ilgalaikio sprendimo dėl Kalnų Karabacho. Vienintelis būdas politinis. Prieš kelerius metus atrodė, kad jau radome kompromisą, bet klydau. Tačiau Rusijai tikrai rūpi ši problema, nes norime dirbti ir su Armėnija, ir su Azerbaidžanu“, – sako V.Putinas.
14:58 val. Apie situaciją Rytų Ukrainą ir Minsko susitarimus šių metų konferencijoje daug nekalbėta, bet V.Putinas pagaliau sulaukia klausimo apie Minsko susitarimus.
„Iš tiesų, daugelis dalykų, susijusių su Minsko susitarimais, stringa. Svarbiausia, kad Donbase gyvenantys žmonės jaustųsi saugiai. Tam reikia Ukrainos konstitucinės reformos, bet ten vis atmetamos pataisos.
Negalime dirbti už ukrainiečius. Jie vis šaudo palei fronto liniją. Bet, žinote, tai jiems tik būdas sabotuoti susitarimus. O ir iš Vakarų jau girdime priekaištų Kijevui. Visi Ukrainos lyderiai susiję su Vakarais, tad kodėl Vakarai negali paspausti ukrainiečių, kodėl mes turime kažką daryti?“ – samprotauja V.Putinas.
Ką Rusijos prezidentas mano apie naująjį Ukrainos premjerą Volodymyrą Hroismaną?
„Nieko. Nieko apie naująją vyriausybę nežinau. Bet Ukrainos žmonėms skauda. Infliacija Ukrainoje siekia 48 proc. Ar galite įsivaizduoti? Kyla kuro, šildymo, elektros energijos kainos, – tvirtina V.Putinas. – Kyla klausimų, kam jiems viso to reikėjo? Juk valdžioje – vėl tie patys oligarchai
Bet mums svarbi Ukraina. Norime, kad ji atsistotų ant kojų“.
14:50 val. Prieš maždaug valandą V.Putinas išgirdo apie itin sunkias darbo sąlygas viename žuvininkystės ūkyje, o dabar šio ūkio savininkui jau gresia baudžiamieji kaltinimai.
„Efektinga ir efektyvu“, – neabejotinai apsidžiaugia transliacijos žiūrovai Rusijoje.
14:43 val. Tinkle „Twitter“ pastebima, kad šįmetės „Tiesioginės linijos“ nuotaika gana niūri. Esą akivaizdu, kad žmonės regionuose kovoja su ekonominiais sunkumais, o tai jaučiantis V.Putinas daug nejuokauja.
14:40 val. Paklaustas apie Rusijai Vakarų taikomas sankcijas, V.Putinas pareiškia abejojantis, ar „partneriai Vakaruose“ artimiausiu metu atšauktų suvaržymus.
Tiesa, klausimą uždavęs ūkininkas, regis, tikisi, kad atsakomasis Rusijos žingsnis – maisto produktų embargas – nebus atšauktas, nes ūkininkai jau daug investavo į importo pakaitalus.
„Nors Minsko susitarimai įgyvendinami, jie (Vakarai, – red.) ras kitų priežasčių toliau taikyti sankcijas“, – teigia V.Putinas, bet gerokai išgąsdina ūkininką pareikšdamas, kad maisto produktų embargą bus sunku pateisinti, jei sankcijos bus atšauktos.
14:27 val. Žurnalistas studijoje pastebi, kad rinkimų Rusija iš tiesų laukia nervingai. Jis primena Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo triuką, kai buvo persekiojamas vienas opozicijos lyderių Michailas Kasjanovas: „Ar yra riba, kurios jūsų gubernatoriai neturėtų peržengti? Ar normali tokia raganų medžioklė“
„Žinau, apie ką kalbate. Kalbėjausi su juo (R.Kadyrovu, – red.). Bet ar žinote, kas jis buvo? Jis buvo sukilėlis, bet tada suvokė, kad Čečėnija yra Rusijos dalis. Tai turėjo būti sudėtinga vidinė transformacija.
Tokie žmonės pasirengę rizikuoti viskuo, įskaitant savo gyvybę. Žmonės iš Kaukazo yra karštakošiai, – sako V.Putinas. – Tikiuosi, kad jie suvoks savo atsakomybę, nes priešingu atveju gali destabilizuoti mūsų valstybę“.
14:16 val. Kita tema – artėjantys Valstybės Dūmos rinkimai. Žiūrovas klausia: „Ar yra prasmės eiti balsuoti, jei balsai vis tiek bus suskaičiuoti „Vieningosios Rusijos“ (valdančiosios partijos, – red.) naudai?“
V.Putinas sukikena ir padėkoja, o publika trumpai paploja. Surimtėjęs jis suraito atsakymą: „Taip, sakoma, kad svarbu ne tai, kaip balsuojama, o tai, kaip skaičiuojami balsai“.
„Bet tai netinka Rusijai. Rinkimų komisijos dirba sąžiningai ir efektyviai. Jei turite abejonių, yra būdų jas išreikšti, – tęsia V.Putinas. – Būna visko, bet „Vieningoji Rusija“ veikia ir kaip valstybės stabilizatorius“.
Rusijos prezidentas jau tradiciškai prisimena praėjusio amžiaus dešimtąjį dešmtmetį, kai situacija šalyje esą buvo siaubinga. O galiausiai pasvarsto, kad įvairių problemų yra ir Vakaruose.
V.Putinas kaip pavyzdžius vietų, kuriose valdo opozicija, pateikė Irkutską, Jekaterinburgą ir Petrozavodską.
14:08 val. Žurnalistai pastebėjo, kad ekrane už V.Putino, kuriame rodomi trumposiomis žinutėmis atsiunčiami klausimai, pro cenzūrą netikėtai praslydo klausimas apie Panama Papers.
„Apie ofšorus – nė žodžio. Pasakykite man, kas jūsų draugai, ir aš pasakysiu, kas jūs?“ – toks klausimas pasirodė ekrane.
14:05 val. Painų klausimą apie pagalbą jaunimui uždavusį politikuojantį režisierių Nikitą Michalkovą V.Putinas gana grubiai nutraukia: „Po visko paduokite man tuos dokumentus“.
13:55 val. Nuskamba klausimas apie JAV prezidento rinkimus: „Kas geriau Rusijai – Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas?“
V.Putinas kelias sekundes pamąsto ir vėl leidžiasi į monologą: „Mums reikia ieškoti geriausių variantų. Galiu atsakyti tik taip, kaip į ankstesnį klausimą.
Buvo momentų, kai bendradarbiauti su amerikiečiais sekėsi. Tokių atvejų yra ir dabar – Irano branduolinių ambicijų klausimas, kova su terorizmu.
Bet reiktų kalbėti ne apie konkrečius lyderius, o apie amerikiečių sau įsiteigtą išskirtinumą, specialų statusą, teises. Jie turi gerbti visus tarptautinius partnerius, ne tik Rusiją.“
13:50 val. Vienas žiūrovas telefonu teiraujasi, „kodėl Rusijos prezidentas nesigina nuo Vakaruose skleidžiamo šmeižto apie ofšorines kompanijas“. Omenyje turimas Panama Papers skandalas.
„Maniau, kad tema jau uždaryta, bet jei jau klausiate. Tuose rašiniuose yra tik spekuliacijos apie mano draugus ir ofšorines kompanijas. Tų publikacijų autoriai nepataiko į taikinį“, – aiškina V.Putinas ir vėl pakartoja, kad jo draugas Sergejus Rolduginas perka brangius muzikinius instrumentus.
„Jis pirko smuiką, priklausiusį Prūsijos karaliui Fryrichui Didžiajam! Jis išleido tiek daug pinigų, kad įklimpo į skolas!“ – karščiuojasi V.Putinas.
„Visų pirma, kad iš kaip tai keistai atrodytų, informacija apie ofšorines įmones yra tikra. Susidaro įspūdis, kad ją rengė netgi ne žurnalistai, o veikiau teisininkai – tiek pagal dėstymo stilių, tiek pagal faktą. Ir jie nieko niekaip niekuo nekaltina – čia ir esmė“, – Kremliaus vadovas sakė per kasmetinį tiesioginį televizijos klausimų ir atsakymų maratoną.
„Jie tiesiog mėgina paskleisti miglą – kad kažkas iš mano draugų užsiima kokiu nors verslu. Kyla klausimas, ar pinigai iš tų ofšorų netenka kokiems nors pareigūnams, įskaitant prezidentą?“ – pridūrė jis.
„Tie veikėjai sau netikėtai pataikė kaip pirštu į dangų – arba į kurią nors kitą vietą. Be kita ko, dar ir dėl to, kad dalykai, apie kuriuos kalbu, yra individualūs, suprantami visiems kolekcininkams“, – sakė prezidentas, komentuodamas pranešimus, kuriuose minimas jo artimas draugas violočelininkas S.Rolduginas.
„Sergejus Pavlovičius Rolduginas, apie kurį kalbama, visus uždirbtus pinigus skyrė muzikos instrumentams įsigyti. Pas mus, Rusijoje, galima įsivaizduoti kyšį skalikų šuniukais, bet smuikais ir violončelėmis – to dar nesu girdėjęs“, – ironizavo V.Putinas.
„Tie daiktai, apie kuriuos kalbu, yra individualūs. Neįmanoma jų parduoti ar kažkaip realizuoti. Atrodo, kad Sergejus Pavlovičius nusipirko du smuikus ir dvi violončeles – tai unikalūs daiktai. Vėliausias iš jo įsigytų instrumentų kainuoja – aš tai pasakysiu, nes tai jau buvo paskelbta internete – apie 12 mln. JAV dolerių“, – pridūrė jis.
„Sergejus Pavlovičius dabar jau nieko nebeturi. Kad įsigytų tuos instrumentus, jis išleido daugiau negu turėjo. Jis netgi liko skolingas fondams, per kuriuos juos pirko“, – aiškino V.Putinas.
V.Putino teigimu, prie rašinių dirba Amerikos vyriausybės pareigūnai. O duomenis gavęs Vokietijos dienraštis „Süddeutcshe Zeitung“ neva priklauso JAV investiciniam bankui „Goldman Sachs“, kuris „užsakė skandalą“.
„Tokių publikacijų artėjant Valstybės Dūmos rinkimams tik daugės“, – patikina V.Putinas.
13:40 val. Žuvų konservų gamintojai skundžiasi jau kelis mėnesius negavę atlyginimų. V.Putinas iškart pareiškia, kad problema pasirūpins Rusijos generalinis prokuroras.
13:26 val. Verslininkas nusprendžia padėkoti V.Putinui už tai, kad jis ištempė Rusiją iš ekonominės krizės 2008 metas.
Rusijos prezidentas atsako, kad tada buvo sunkiau nei dabar. Verslininkas nepamiršta perduoti padėkos nuo žmonos. Netrukus klausimų ir atsakymų maratoną sekančius žurnalistus nustebina vaikiškų klausimų serija.
13:20 val. Kol V.Putinas, bent jau sprendžiant iš tinklo „Twitter“ čiulbėtojų, verčia žiovauti kalbėdamas apie pastatų Rusijoje kokybę, nekilnojamojo turto mokesčius ir ankstesnes ekonomines krizes, nepriklausomas žurnalistas Dmitrijus Rogozinas toje pačioje erdvėje primena ankstesnius Rusijos prezidento žodžius apie atostogų kryptis.
„V.Putinas sako: Egipto Sinajaus pusiasalyje kasdien vyksta susirėmimai, o Turkijos pietuose liepsnoja pilietinis karas. KĄ?!“ – klausia D.Rogozinas.
13:09 val. Nuskamba klausimas apie dopingo skandalą ir nuo sausio 1-osios į draudžiamų vartoti sportininkams sąrašą įtrauktą preparatą meldoniumą.
V.Putinas nesupranta, kodėl meldoniumas uždraustas: „Jis plačiai naudojamas medicinoje, jis nėra dopingo preparatas. Nors preparatą naudojo tik atletai Rytų Europoje, nemanau, kad klausimas politinis“.
Dėl meldoniumo vartojimo įkliuvo daugybė Rusijos sportininkų, įskaitant tenisininkę Mariją Šarapovą, bet V.Putinas nukerta: „Rezultatui tai nepadeda!“
Ar Rusijos sportininkams dar verta ruoštis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms?
„Žinoma, manau, kad ruoštis reikia viskam, ypač dabar, kai Pasaulio antidopingo agentūra sušvelnino savo poziciją“, – tvirtina V.Putinas.
13:05 val. Sankt Peterburgo gyventoja telefonu primena, kad buvusi V.Putino žmona vėl ištekėjo, ir klausia, kada ir jis vėl sumainys su kuo nors žiedus.
„Nesu tikras, ar turėčiau kalbėti apie asmeninį gyvenimą. Sprendimas vėl vesti paveiktų valiutų kursus, naftos kainą, – sako Rusijos prezidentas, nepamiršęs prieš tai paminėti geruoju buvusią savo žmoną. – Tai nėra svarbu. Kitą kartą“.
13:01 val. Atsiliepia Omskas! V.Putinui perduodamas įbaugintų srities valdžios atstovų paaiškinimas, kad jie tuojau pat – ketvirtadienį – pradės taisyti 21 duobėtą kelią. Neprireikė nė valandos.
12:55 val. Sulaukęs klausimų iš Krymo, V.Putinas pradeda svarstyti apie Rusijos turistams gresiančius pavojus Egipte ir Turkijoje. JIs primena ir apie Tuniso paplūdimyje pernai užpultus turistus.
„Žinoma, Turkija darys viską, kad apsaugotų turistus. Bet ar pavyks? Negalime garantuoti“, – teigia V.Putinas. Suprask, rusams metas vykti atostogauti į Krymą. Tiesa, ten sunku patekti, nes vis dar nėra tilto per Kerčės sąsiaurį.
„Buvo sunku surasti kompaniją tilto statyboms. Kontraktas pasirašytas su brolių Rotenbergų kompanija SGM, kuri dar niekada nebuvo pastačiusi tilto“, – teigė V.Putinas.
„Kviečiate mus atostogų į Krymą. Ar galite garantuoti gerą orą?“ – krymiečių klausia V.Putinas. „Galime“, – nė nemirktelėję atsako aneksuoti pusiasalio gyventojai, praėjusiais metais kelis mėnesius gyvenę be elektros.
12:43 val. Laidos vedėja perduoda 12-metės mergaitės klausimą: „Pernai buvote paklaustas, ar gelbėtumėte skęstantį Baracką Obamą. O kaip su Erdoganu ir Porošenka? Kurį gelbėtumėte pirmą?“
„Jei kas nori nuskęsti, jų neįmanoma išgelbėti“, – nusišypso V.Putinas, bet tuoj pat priduria, kad Rusija visada ištiesia pagalbos ranką. Kažin ką pasakytų ukrainiečiai?
12:38 val. Studijos svečias klausia: „(Turkijos prezidentas, – red.) Erdoganas dar neseniai buvo laikomas jūsų draugu. Kas dabar? Gruzija, Ukraina, Moldova – mus, regis, supa priešai. Kaip įmanoma sugyventi?“
„Nesąmonė, – nukerta V.Putinas. – Puikiai sutariame su daugeliu pasaulio valstybių. Ir Turkija – draugiška valstybė, tik nesutariame su tos šalies politine vadovybe. Reakcija į agresiją yra reikalinga“.
12:31 val. Maskvietis Dmitrijus skundžiasi dėl vaistų kainų – jo tėvai nebegali įsigyti per brangių medikamentų. V.Putinas vėl kartoja, kad problemą reikia spręsti. Kitas studijos svečias vėl prašo prezidento padėti.
Skelbiama, kad vaistų kainos yra didelė problema rusams, ypač – pensininkams. Apie vaistus buvo klausiama net 400 laidos organizatoriams atsiųstų SMS žinučių.
12:24 val. Laikas – užsienio politikai. Laidos vedėjai klausia apie karinę kampaniją Sirijoje: „Ar yra grėsmė, kad džihadistai gali sugrįžti?“
Pasidžiaugęs sėkminga kampanija ir sklandžiu Rusijos pajėgų pasitraukimu iš Sirijos, V.Putinas leidžiasi į svarstymus apie skirtingas toje šalyje veikiančias grupuotes: „Mes atidžiai stebime situaciją“.
Rusijos prezidentas taip pat teigė, kad „sunku atskirti nuosaikius sukilėlius nuo radikalių islamistų, kovojančių prie Alepo“. Taip jis atsakė į klausimą, kada bus „išvaduotas“ Alepas ir Raka – faktinė „Islamo valstybės“ sostinė.
12:20 val. V.Putinas atmeta nuogąstavimus, kad gali išsekti rezervo fondas. Anot jo, pinigų juodai dienai yra užtektinai – esą jų užtektų, jei visa Rusija nuspręstų keturis mėnesius nedirbti.
Be to, oficialiosios valiutos atsargos neva jau pasiekė lygį, kuriame buvo prieš krizę Ukrainą ir prieš nukrentant naftos kainoms, ir sudaro 387 mlrd. JAV dolerių.
12:16 val. Ar ekonomika jau pasiekė dugną? Tokį klausimą išgirdęs Rusijos prezidentas sako, kad situacija nei juoda, nei balta, o pilka. V.Putino teigimu, kitais metais prognozuojamas Rusijos ekonomikos augimas.
„Realūs atlyginimai sumažėjo 4 proc. Ir tai problema. Ką aš taupau? Laiką“, – pareiškė V.Putinas.
Žurnalistai pastebėjo, kad šiais metais V.Putinas ekonominius rodiklius vardina iš lapelių, nors anksčiau jis įsimindavo skaičius ir juos neužsikirsdamas vardydavo.
12:12 val. Liudmila iš Maskvos skundžiasi infliacija ir staigiai iškilusiomis kainomis. Kas kaltas? V.Putinas primena, kad kainos pradėjo kilti praėjusiais metais, ir pabrėžia, jog šių metų pradžioje infliacija buvo pažabota.
„Dėl sankcijų sumažinome importą – norėjome padėti mūsų žemės ūkiui. O tai svarbu – kaimo vietovėse gyvena milijonai rusų. Problemos laikinos. Kai rinkoje bus daugiau rusiškų produktų, kainos stabilizuosis. Tai matome jau dabar“, – aiškino V.Putinas.
12:04 val. „Tiesioginė linija“ startuoja klausimu iš Omsko srities. Moteris, vardu Jekaterina, skundžiasi neįtikėtinai prasta kelių infrastruktūros kokybe ir prašo ką nors daryti.
„Vakar gilinausi į šią problemą, ir iš tiesų yra daug klausimų. Mačiau, kad ne tik Omsko, bet ir kiti Rusijos regionai nerimauja dėl kelių. Jau skyrėme daug pinigų, bet tie pinigai ne visada nukeliauja ten, kur reikia“, – atsakė V.Putinas.
Jis ilgai kalbėjo apie mokesčių reformas, leisiančias sutaupysianti lėšų ir skirti jas keliams. Tuo metu internautai jau juokavo: „Omsko srities gubernatoriui – galas“.
Tarsi tęsiama carinė tradicija
„Tiesioginė linija“ su V.Putinu, rengiama jau 14 metų iš eilės, suteikia prezidentui tam tikrą galimybę įvertinti nuotaikas šalyje, išklausyti tiesioginių rinkėjų kreipimųsi ir paaiškinti savo veiksmus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Šiemet V.Putinas ketino daugiau laiko negu per ankstesnes tokias laidas skirti pasaulio politikos klausimams, sakė anksčiau Carnegie centro Maskvoje direktorius Dmitrijus Treninas.
„Rusija jau kurį laiką kariauja Artimuosiuose Rytuose. Iki šiol jai sekėsi, bet žmonės susirūpinę. Žmonės taip pat susirūpinę, kad toliau dėsis Ukrainoje“, – aiškino jis.
Pasak D.Trenino, prezidento žinia bus aiški: „Pasaulis sudėtingas, sudėtinga padėtis. Vakarai nusistatę prieš mus, naftos kainos nusmuko iki lygio, kurio neregėjome pastaruosius 12 metų – taigi, padėtis sunki, bet mes turime susitelkti aplink Kremlių.“
Televizijos tiesiogiai transliuojama klausimų ir atsakymų laida taip pat leidžia rusams pasijusti, kad jų nuogąstavimų išklausoma.
Kai kurių nuomone, tokiu būdu tęsiama Rusijos imperijos tradicija, kai valstiečiai turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į carą, prašydami įsikišti ir išspręsti jų problemas.
