Trečiąją COVID-19 bangą Rytų Europoje sukėlė ne tik koronaviruso atmainos, bet ir apmaudžios klaidos

Pavasarį Prahos centrinė aikštė senamiestyje paprastai užsipildo tūkstančiais turistų. Tačiau šiemet grindinį nuklojo daugybė baltų kryžių – juos ten nupiešė aktyvistai, taip pažymėję faktą, kad COVID-19 aukų Čekijoje jau daugiau nei 25 tūkstančiai.

Čekiją pandemija talžo jau nuo spalio. Vertinant vidurkį, mirčių čia daugiausia visame pasaulyje – fiksuojama vidutiniškai 231 mirtis 100 tūkst. gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akcija Prahos centre

Niūri tendencija panaši ir kitur Vidurio Europoje, Balkanuose. Užsikrėtimai staigiai išaugo Lenkijoje, Estijoje, net sparčiai gyventojus skiepijančioje Vengrijoje, dabar jau auga ir Lietuvoje.

Pagal tą patį mirštamumo rodiklį į dešimties labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių sąrašą įeina net šešios Centrinės Europos ir Balkanų valstybės.

Be Čekijos – Vengrija, Juodkalnija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Bulgarija. Slovakija ir Lenkija irgi įsitaisiusios Top-25. O situacija tik blogėja – pavyzdžiui, Lenkijoje ir Estijoje vėl grąžintas karantinas, ten taip pat fiksuojamas staigus užsikrėtimo atvejų augimas.

Struktūriniai faktoriai

Nėra jokių abejonių, kad vienas pagrindinių faktorių, lemiančių vis naujus protrūkius, yra koronaviruso atmainos B.1.1.7, dar vadinamos britiškuoju variantu, atvykimas į regioną.

Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis sako, kad britiška atmaina patvirtinama 80 proc. visų atvejų. Panašaus lygio dominavimas jau pasiektas ir Čekijoje, o Slovakijoje dar vasarį paskelbta, kad variantas susijęs su 74 proc. visų naujų užsikrėtimų.

„Žmonių elgesys per pastarąją bangą beveik nesiskiria nuo elgesio per antrąją bangą praėjusių metų rudenį“, – pastebėjo čekų įpročių kaitą per pandemiją analizuojančios kompanijos „PAQ Research“ įkūrėjas Danielis Prokopas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Tuščia Varšuvos gatvė kovo pabaigoje

„Vis dėlto šį kartą atsargesnio elgesio ir ribojimų neužtenka, nes britiškoji atmaina labai užkrečiama“, – pridūrė D.Prokopas.

Vienas pagrindinių faktorių, lemiančių vis naujus protrūkius, yra koronaviruso atmainos B.1.1.7, dar vadinamos britiškuoju variantu, atvykimas į regioną.

Anot analitiko, Vidurio ir Rytų Europos šalių kovą su pandemija komplikuoja struktūriniai faktoriai. Pavyzdžiui, regione dažniau nei Skandinavijoje ar Vakarų Europoje daug senjorų gyvena su jau suaugusiais vaikais.

Dėl to senoliai daug labiau rizikuoja, nes gali užsikrėsti nuo jaunesnių giminaičių. Be to, regione daugiau nei kitur darbų, kurių negalima atlikti nuotoliniu būdu.

Emocijos, o ne mokslas

Vis dėlto kalbama ir apie šalių vyriausybių klaidas bei netinkamus sprendimus. Antai jei praėjusiais metais regiono pandemija nepalietė, nes valstybės greitai paskelbė karantinus, šįkart situacija kitokia.

Rudenį ir jau po Naujųjų daugelyje šalių, galbūt išskyrus Lietuvą, ribojimai švelnesni, nes vyriausybės bando nesužlugdyti ekonomikos, nors taip pat supranta, kad dėl visuomenės sveikatos saugojimo verslų durys privalo būti užvertos.

Kembridžo universiteto tyrėja Olga Loblova mato ir dar vieną problemą konkrečiai Čekijoje. Esą šios šalies valdžia pernai vasarą niekaip nereagavo, kai suvokė, kad neveikia testavimo ir kontaktų sekimo tvarka.

„Scanpix“/AP nuotr./Čekija įvedusi kelionių suvaržymus pasitelkė 30 tūkst. policininkų ir karių

„Tai reiškė, kad spalį kilus protrūkiui Čekija nesugebėjo jo suvaldyti. Kitaip tariant, vyriausybė, nors ir darė daug, visą laiką vėlavo“, – pastebėjo ekspertė.

Lenkijoje viena didžiausių vyriausybės klaidų vadinamas negebėjimas kruopščiai tikrinti visus tūkstančius lenkų, Kalėdoms parskridusių namo iš Jungtinės Karalystės. Nenuostabu, kad britiškoji atmaina ėmė plisti itin staigiai.

Dabar situacija itin prasta. Kone kasdien fiksuojamas rekordinis COVID-19 atvejų prieaugis, valstybė turėjo vėl uždaryti, ekspertų manymu, per anksti atvertas mokyklas, prekybos centrus, teatrus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Varšuva per pandemiją

„Mes baiminomės, kad jei nieko nedarysime, tai tik plačiai atversime duris naujam variantui. Taip ir nutiko“, – teigia Lenkijos Zeliona Guros universiteto epidemiologijos ir infekcinių ligų specialistė Maria Ganczak.

Jos manymu, padėtį vasario viduryje papildomai pablogino sprendimas leisti laisviau veikti viešbučiams, slidinėjimo trasoms ir kitiems verslams – juk tada šalyje jau skrajojo britiškoji atmaina.

„Toks žingsnis žengtas neatsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Tai buvo labiau populistinis ėjimas siekiant įtikti atostogautojams ir leisti jiems paslidinėti. Taip, uždarymai žmones vargina fiziškai ir psichologiškai, bet strategijos turi buvo paremtos mokslu, o ne emocijomis“, – tvirtino M.Ganczak.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič 15min anksčiau irgi teigė, kad Lietuvoje elgiamasi palyginti atsargiai.

M.Ganczak: taip, uždarymai žmones vargina fiziškai ir psichologiškai, bet strategijos turi buvo paremtos mokslu, o ne emocijomis.

„Juk Lenkijoje sausį buvo kilęs vos ne maištas, buvo juntama desperacija dėl pernelyg menkos paramos. Valdžiai buvo sakoma: arba leidžiate atsidaryti, arba mes patys atsidarysim.

Ir tada vasarį staigiai viskas buvo atidaryta – su visais kino teatrais. Pas mus to nebuvo: ribojimai švelninami palaipsniui, skatinama būti lauke. Lenkijoje dėl atlaisvinimų buvo daugiau bangavimo, mažiau racionalumo, daugiau pasidavimo viešosios nuomonės spaudimui“, – teigė M.Antonovič.

„Pienas jau išpiltas“

Kaip ir kitur Europoje, regione toliau stringa vakcinavimas. Ir dozių trūksta, ir audra dėl „AstraZeneca“ vakcinos nepadeda.

Slovakijos premjero Igorio Matovičiaus sprendimas įsigyti rusiškos „Sputnik V“ vakcinos dėl to nesutarus su koalicijos partneriais sukėlė politinę krizę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Slovakijos premjeras Igoris Matovičius

Šalies prezidentė Zuzana Čaputova iškart pareikalavo I.Matovičiaus atsistatydinimo. Keli ministrai jau pasitraukė.

Net Vengrija, kuri nusipirko ir rusiškos „Sputnik V“, ir kiniškos „Sinopharm“ vakcinos dozių, bejėgiškai stebi, kaip užsikrėtimų skaičius niekaip nemažėja. O juk šalyje žmonės skiepijami sparčiai – pirmosios vakcinos dozės jau sulaukė 16 proc. gyventojų.

Pirmadienį Vengrijos šiaurinių apygardų medikai viešai paprašė savanorių pagalbos – esą ligoninių darbuotojai nebesusitvarko su pacientų antplūdžiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vengras skiepijamas kiniška vakcina „Sinopharm“

„COVID-19 skyriai beveik visose ligoninėse visiškai apkrauti. Trūksta slaugytojų, darbuotojai vis labiau išsekę“, – parašė medikų atstovas Laszlo Szijjarto.

Nenuostabu, kad griebiamasi naujų ribojimų. Čekijoje anksčiau kovą uždarytos parduotuvės ir mokyklos, apribotas judėjimas. Lenkija savaitgalį irgi uždarė viešbučius, prekybos centrus, kultūros ir sporto įstaigas.

Ekspertai, tiesa, įspėja, kad tokių priemonių reikėjo imtis kur kas anksčiau – kai tik paaiškėjo, kad į regioną atkeliavo britiška koronaviruso atmaina. „Pienas jau išpiltas“, – liūdnai konstatavo M.Ganczak.