Prieš trejus metus – 2011-ųjų gruodžio 17 dieną – 26 metų gatvės prekeivio Mohammedo Bouazizi susideginimas neturtingame Sidi Buzido mieste centriniame Tuniso regione išprovokavo protestų bangą šioje Šiaurės Afrikos šalyje.
Vyro poelgis, kuriuo jis siekė atkreipti dėmesį į pašlijusią ekonomiką ir šalyje vykdomas represijas, paskatino sukilimus visame regione. Buvo nuversti ilgamečiai autoritariniai lyderiai Egipte, Libijoje ir Jemene.
Tačiau praėjus trejiems metams nedarbas Tunise tebesiekia 15 proc., o šalį krečia politinė krizė, dėl kurios esama mažai vilčių, kad ekonomika astsigaus.
„Antradienį bus reiškiamas įniršis ir protestai prieš vyriausybės, nesilaikančios savo žodžio ir išdavusios revoliucijos pažadą, politiką“, – pareiškė aktyvistas Youssefas Jlili.
Pasak jo, šią taikią demonstraciją organizuoja reformų šalininkų judėjimai ir profsąjungų konfederacija UGTT.
Taip pat bus pagerbti du opozicijos politikai, kurie buvo nužudyti anksčiau šiais metais įtariamų džihadistų. Tie incidentai išprovokavo raginimus atsistatydinti islamiškų jėgų vadovaujamai vyriausybei.
Politikų nužudymai pastūmėjo Tunisą į gilią krizę, kuri pradėjo švelnėti spalį, kai valdančioji islamiška partija „Ennahda“ ir daugiausiai sekuliari opozicija pasiekė nelengvą susitarimą suformuoti laikinąją vyriausybę iš nepriklausomų ministrų, kurie turėtų dirbti iki naujų rinkimų.
Rasti abiem pusėms priimtiną premjerą buvo sunki užduotis, o po kelis mėnesius vykusių derybų partijos šeštadienio vakarą pagaliau patikėjo vyriausybę formuoti buvusiam pramonės ministrui Mehdi Jomaa.
Tačiau užsitęsusi krizė ir su ja susijęs ekonomikos nuosmukis paskatino antradienį vyksiančių protestų organizatorius pareikšti, kad šalies lyderiai – prezidentas Moncefas Marzouki, parlamento pirmininkas Mustapha Ben Jaafaras ir premjeras Ali Larayedhas nėra pageidaujami Sidi Buzide.
Praėjus trejiems metams po sukilimo, privertusio pabėgti iš šalies prezidentą veteraną Zine'ą El Abidine'ą Ben Ali, visuomenėje didėja nusivylimas, kad naujieji Tuniso lyderiai nesugebėjo pagerinti žmonių gyvenimo.
Sidi Buzido regione, kuriame gyvena beveik pusė milijono žmonių, nedarbo lygis yra didžiausias šalyje – 24,4 procento.
„Praėjo treji metai, bet niekas nepasikeitė. Socialinė ir ekonomikos padėtis tebėra sunki, o regionas nugrimzdo į skurdą“, – sakė aktyvistas Mondheras Chaibi.
„Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė – jog vyriausybiniai pastatai buvo apjuosti aukštomis sienomis“, – pridūrė jis.
Per pastaruosius dvejus metus protestai ne kartą buvo sukrėtę Sidi Buzidą, kaip ir kitas regiono dalis. Demonstrantai anksčiau atakavo vyriausybės ir valdančiosios partijos pastatus, taip pat susirėmė su policija.
„Mūsų gyvenimas buvo blogas, o dabar dar labiau pablogėjo. Esame neturtingesni nei anksčiau, o mūsų vaikai neturi darbo“, – tvirtino Hasnia Mnasri, pardavinėjanti drabužius kioske prie vienos policijos būstinės.
„Vienintelis dalykas, kurį mums davė vyriausybė, yra tai“, – pareiškė ji, rodydama į prekiautojo vežimėlį vaizduojantį paminklą, pastatytą aikštėje prie gubernatoriaus biuro M.Bouazizi atminimui.
Netoliese esančioje kavinėje darbo ieškantys jaunuoliai pripažino, kad jiems sunku pragyventi Tunise, ir pasakojo savo svajones pabėgti į Europą ieškoti geresnio gyvenimo.
„Buvau bedarbis (prieš sukilimą). Tebesu bedarbis ir visuomet juo būsiu“, – sakė 24 metų Safouane'as Amri.
Jis juokavo, kad vienintelė jo gyvenimą galinti pakeisti „burtų lazdelė“ yra galimybė per internetą susipažinti su kokia nors užsieniete ir išvykti iš Tuniso, kad su ja susituoktų – „net jeigu jai būtų 80 metų“.
Anksčiau šį mėnesį Pasaulio bankas perspėjo nematantis jokių perspektyvų, kad nedarbas Tunise sumažės artimiausiu laikotarpiu.
„Tunisui reikalingas didesnis negu 4,5 proc. augimas, kad sumažintų darbo neturinčių žmonių skaičių“, – sakoma Pasaulio banko ataskaitoje.
Tame dokumente taip pat prognozuojama, kad šiais metais ekonomikos augimas neviršys 2,6 proc., nors Tuniso vyriausybė optimistiškai tikino, kad šiais metais šalies ūkis augs 3–3,5 proc., o ateinančiais – 4,5 procento.
