Trečiojo pasaulinio karo baimė nesustabdė: JAV vadovybėje atsirado Ukrainą užtariantis balsas

Nuo pat pirmųjų Amerikos specialiųjų ginklų siuntų į Ukrainą prezidentas Joe Bidenas niekada neatsisakė vieno draudimo – prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo sutikti niekada nešaudyti jais į Rusijos teritoriją, nes tai pažeistų J.Bideno įgaliojimus „išvengti Trečiojo pasaulinio karo“.

Tačiau sutarimas dėl šios politikos gali pasikeisti. Valstybės departamentui skatinant, dabar administracijoje vyksta aktyvios diskusijos dėl draudimo sušvelninimo, kad ukrainiečiai galėtų smogti į raketų ir artilerijos paleidimo aikšteles, esančias prie pat sienos Rusijoje – taikinius, kurie, pasak V.Zelenskio, leido Maskvai pastaruoju metu laimėti teritorijų.

Šis pasiūlymas, kurį po akis atveriančio vizito Kyjive praėjusią savaitę pateikė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, dar tik formuojasi, ir neaišku, kiek J.Bideno kolegų iš jo artimiausios aplinkos jam pritarė. Jis dar nebuvo oficialiai pristatytas prezidentui, kuris tradiciškai yra atsargiausias, sakė pareigūnai.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris atsisakė komentuoti vidinius svarstymus dėl Ukrainos politikos, įskaitant A.Blinkeno ataskaitą po jo grįžimo iš Kyjivo.

Antony Blinkenas Ukrainoje / BRENDAN SMIALOWSKI / AP

Tačiau svarstymuose dalyvavę pareigūnai teigė, kad A.Blinkeno pozicija pasikeitė, nes rusai atvėrė naują karo frontą, kurio rezultatai buvo pražūtingi. Maskvos pajėgos išdėstė ginklus prie pat sienos šiaurės rytų Ukrainoje ir nukreipė juos į Charkivą – žinodamos, kad ukrainiečiai, atsakydami į tai, galės naudoti tik ne amerikietiškus dronus ir kitą ginkluotę.

Jau kelis mėnesius V.Zelenskis rengia atakas prieš Rusijos laivus, naftos objektus ir elektrines, tačiau tai daro daugiausia Ukrainoje pagamintais dronais, kurie nepasižymi tokia galia ir greičiu kaip amerikietiški ginklai. Vis dažniau rusai numuša ukrainietiškus dronus ir raketas arba juos nukreipia, nes patobulinta elektroninio karo technika.

Dabar Jungtinės Valstijos yra vis labiau spaudžiamos padėti Ukrainai atakuoti Rusijos karinius objektus, net jei Vašingtonas nori išlaikyti draudimą pulti naftos perdirbimo gamyklas ir kitą Rusijos infrastruktūrą naudojant Amerikos suteiktus ginklus. Didžioji Britanija, kuri paprastai laikosi Vašingtono pozicijos dėl karo strategijos, tyliai panaikino savo apribojimus, kad jos sparnuotųjų raketų sistemas „Storm Shadow“ būtų galima naudoti platesniam Rusijos puolimui.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, buvęs ministras pirmininkas, per vizitą Kyjive prieš A.Blinkeno apsilankymą sakė, kad Ukraina „turi absoliučią teisę smogti Rusijai“.

JAV svarsto karius apmokyti pačioje Ukrainoje

Jungtinės Valstijos dabar svarsto galimybę mokyti Ukrainos karius šalies viduje, užuot siuntusios juos į poligoną Vokietijoje. Tam reikėtų į Ukrainą įsileisti amerikiečių karinį personalą, o tai iki šiol J.Bidenas draudė. Kyla klausimas, kaip Jungtinės Valstijos reaguotų, jei instruktoriai, kurie tikriausiai būtų dislokuoti netoli vakarinio Lvivo miesto, būtų užpulti. Rusai periodiškai taikosi į Lvivą, nors šis miestas yra toli nuo pagrindinių mūšių rajonų.

Pastarosiomis dienomis pasirodė dar viena užuomina apie pokyčius. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, pakartojęs įprastą administracijos poziciją („tikimės, kad jie ir toliau naudos mūsų suteiktus ginklus taikiniams Ukrainos viduje“), tarsi užsiminė, kad gali būti padaryta išimčių Rusijos lėktuvams, skraidantiems saugioje Rusijos teritorijoje, vos už sienos, ir leidžiantiems lakūnams paleisti sklandančias bombas į Rytų Ukrainą.

„Dinamika ore yra šiek tiek kitokia, – pastebėjo L.Austinas, tačiau jam sunkiai sekėsi suformuluoti naują standartą. – Ir taip – bet vėlgi, nenoriu – nenoriu spekuliuoti čia, tribūnoje, apie kokį nors – kokį nors vieną ar – ar bet kokio pobūdžio įsitraukimą, taigi.“

Kai žurnalistas perklausė, ar tokios rusų oro operacijos yra „neleistinos ar neleistinos“, L.Austinas neatsakė.

Rusai yra įpratę prie tokių diskusijų, ir jie nesivaržydami žaidė amerikiečių nuogąstavimais dėl karo eskalavimo.

Šią savaitę jie pradėjo labai viešas pratybas su daliniais, kurie dalyvautų naudojant taktinius branduolinius ginklus, kurie būtų naudojami prieš Ukrainos karius. Rusijos naujienų pranešimuose teigiama, kad tai neva buvo „atsakas į provokuojančius Vakarų pareigūnų pareiškimus ir grasinimus Rusijai“.

Tačiau atrodo, kad JAV administracija į tokius grasinimus reaguoja ne taip jautriai kaip karo pradžioje ar 2022 m. spalį, kai buvo baiminamasi, kad Rusija, jos pajėgoms žlungant, gali panaudoti šiuos ginklus prieš Ukrainos karinius objektus. To incidento metu kai kurie administracijos pareigūnai, užfiksavę Rusijos karininkų pokalbius, baiminosi, kad yra 50 proc. tikimybė, jog gali būti susprogdintas branduolinis ginklas.

Dabartinės pratybos, priešingai, atmetamos kaip susireikšminimas ir raumenų demonstravimas.

„Manau, kad atėjo laikas suteikti ukrainiečiams daugiau pagalbos smogti šioms bazėms Rusijos viduje“

„Reuters“/„Scanpix“/Victoria Nuland

Šį pavasarį iš Valstybės departamento trečiosios pareigūnės pareigų pasitraukusi Victorija Nuland viešai argumentavo, kad JAV administracija turi atsisakyti draudimo naudoti savo ginklus prieš taikinius Rusijoje.

„Manau, kad jei išpuoliai tiesiogiai vykdomi iš Rusijos, tos bazės [užpuolimas] turėtų būti sąžiningas žaidimas“, – sakė ji sekmadienį ABC laidoje „This Week“.

„Manau, kad atėjo laikas tai padaryti, nes Rusija akivaizdžiai suintensyvino šį karą“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad Rusijos puolimas prieš Charkivą – tai pastangos „išnaikinti jį, net nepajudinus kojos ant žemės“. „Todėl manau, kad atėjo laikas suteikti ukrainiečiams daugiau pagalbos smogti šioms bazėms Rusijos viduje“, – pastebėjo ji.

V.Nuland visada buvo viena iš daug aršiau nusiteikusių administracijos narių, o jos nuomonė buvo mažuma. Tačiau laikui bėgant ji laimėdavo vis daugiau ginčų dėl to, ar siųsti į Ukrainą sudėtingesnes raketas ir artilerijos sistemas, ir kiekvieną kartą, kai J.Bidenas nusileisdavo, blogiausi jo nuogąstavimai dėl eskalacijos nepasitvirtindavo.

Šią savaitę interviu laikraščiui „The New York Times“ V.Zelenskis atmetė baimes dėl eskalacijos, sakydamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau eskalavo karą. Ir jis mano, kad mažai tikėtina, jog V.Putinas kada nors įvykdys savo grasinimą paleisti branduolinį ginklą.

J.Bidenas ir kai kurie jo padėjėjai nėra tuo įsitikinę. Per pastaruosius metus jie teigė manantys, kad yra tam tikra raudona linija, kuri paskatintų griežtesnę V.Putino reakciją. Jie tik tiksliai nežino, kur ji yra ir kokia galėtų būti reakcija.

Praėjusią savaitę privačiuose pokalbiuose su A.Blinkenu ir interviu laikraščiui V.Zelenskis teigė, kad šiuo beviltišku karo etapu labai svarbu leisti jam panaudoti amerikiečių ginklus prieš Rusijos karinius dalinius.

„Tai yra mūsų gynybos dalis, – sakė V.Zelenskis laikraščiui „The New York Times“. – Kaip mes galime apsisaugoti nuo šių atakų? Tai vienintelis būdas.“