Per diskusijas, kuriose daugiausiai dėmesio bus skiriama užsienio politikai, abu kandidatai neabejotinai apsikeis smūgiais, kalbant apie nepakankamą Amerikos atstovybių Libijoje apsaugą, galimybes sutramdyti Iraną, besivystančią krizę Sirijoje, kylančią Kiniją ir galimybes užbaigti karą Afganistane.
M.Romney turės geriausią galimybę pagerinti savo pozicijas, kritikuodamas numanomas B.Obamos administracijos klaidas, reaguojant į rugsėjo 11 dieną įvykdytą išpuolį prieš JAV konsulatą Libijos rytiniame mieste Bengazyje, per kurį žuvo keturi amerikiečiai.
Buvęs Masačusetso gubernatorius tikriausiai stengsis pateikti savo platesnius argumentus, kad ataka Libijoje ir kiti prieš Ameriką nukreipti smurto išpuoliai Artimuosiuose Rytuose yra ženklai, jog B.Obamos užsienio politika „krinka tiesiog mūsų akyse“.
Tačiau buvusiam verslininkui M.Romney turbūt būtų patogiau diskutuoti apie ekonomikos problemas. Jis jau ne kartą yra suklupęs kalbėdamas apie tarptautinius reikalus, o jo kelionė po užsienį praeitą vasarą daugelio laikoma nesėkme.
Kita vertus, B.Obamai taip pat iškils sunkumų: viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatai rodo, kad jo pranašumas prieš M.Romney užsienio politikos srityje sumažėjo iki keturių procentinių punktų, nors praeitą mėnesį siekė 15 punktų.
Prezidento demokrato uždavinys – priminti amerikiečiams apie savo laimėjimus vyriausiojo šalies vado poste, tokius kaip Irako karo užbaigimas ir tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovo Osamos bin Ladeno sunaikinimas.
B.Obama taip pat turėtų stengtis įtikinti, kad jo varžovo pergalė reikštų grįžimą į ankstesnio prezidento George'o W.Busho laikus ir kad M.Romney pristigtų patirties arba ryžto vadovauti valstybei per krizę.
Rinkimų baigčiai kritiškai svarbi Floridos valstija yra derama scena lemiamai kandidatų akistatai, kuri vyks likus vos 15 dienų iki rinkimų. Šie pusantros valandos truksiantys debatai gali tapti pačia žiūrimiausia laida per visą 2012 metų rinkimų kampaniją.
M.Romney sėkmingai pasirodė per pirmąją dvikovą Kolorade, tačiau, daugelio nuomone, B.Obama atsirevanšavo per antruosius debatus Niujorko valstijoje, todėl trečiojo raundo rezultatai tikriausiai bus nepaprastai reikšmingi.
Padėtis prieš paskutiniuose debatus atrodo dar labiau dramatiška, kai nauja televizijos NBC ir dienraščio „The Wall Street Journal“ apklausa, atlikta po antrųjų debatų, parodė, jog varžovų populiarumas visiškai susilygino – kiekvieną iš jų palaiko po 47 proc. potencialių rinkėjų.
Nors naujosios dvikovos tema bus tarptautiniai reikalai, abi stovyklos sekmadienį pripažino savo diskusijose sieksiantys grįžti prie labiausiai rinkėjus jaudinančio klausimo – JAV ekonomikos.
Tretieji debatai, kurie prasidės pirmadienį 21 val. vietos (antradienį 4 val. Lietuvos) laiku
„Manau, svarbiausias dalykas, ką galime nuveikti kaip šalis mūsų užsienio politikoje – tai stiprinti savo ekonomiką čia, namuose“, – sekmadienį pareiškė Čikagos meras Rahmas Emanuelis, buvęs B.Obamos kanceliarijos vadovas.
M.Romney ne kartą aiškino, kaip stipri šalies ekonomika lemia JAV galią ir lyderystę užsienyje.
Jis ir B.Obama sulauks klausimų apie krizes, tokias kaip iškilusią Libijoje – rugsėjo 11 dieną įvykdyta ataka net praėjus šešioms savaitėms tebėra vienas iš aktualiausių klausimų.
Daugelis analitikų teigia, kad B.Obama pasirodė geriau nei M.Romney, kalbėdamas apie Libijos problemą įtemptus antruosius debatus, kai respublikonas apkaltino prezidentą ištisas dvi savaites delsus įvykius Bengazyje pavadinti teroro ataka.
B.Obama atkirto, kad tą išpuolį teroro aktu pavadino jau rugsėjo 12-ąją, ragindamas M.Romney „patikrinti tekstą“ ir kaltindamas, kad buvęs Masačusetso gubernatorius iš tos atakos nori susikrauti politinį kapitalą.
M.Romney matomai spaus B.Obamą dėl Irano ir jo branduolinės programos, argumentuodamas, kad prezidento silpnumas padrąsino Teheraną. Respublikonas tikina, jog jeigu būtų išrinktas, jis siektų nepalikti galimybės šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų, o tai yra žemesnis slenkstis nei siūlomas Baltųjų rūmų.
Padėtį dar labiau apsunkina tai, jog iki debatų likus dviem paroms dienraštis „The New York Times“, remdamasis JAV pareigūnų informacija, pranešė, jog Iranas pasiruošęs dvišalėms deryboms su Vašingtonu.
Baltieji rūmai stengėsi akcentuoti šį faktą, tačiau respublikonai juo pasinaudojo įtikinėdami, kad B.Obama gali atsiriboti nuo sąjungininkų, kurie daugelį metų siekė, kad Iranas sustabdytų savo branduolinę programą.
„Kitas dalykas, kodėl šis straipsnis pradeda darytis įdomus – jeigu jis tikslus: panašu, jog JAV užima poziciją, jog mes galimai (pasiruošę) palikti ant ledo savo sąjungininkus“, – senatorius Robas Portmanas sekmadienį sakė NBC laidai „Meet the Press“.
„Mes tikriau mažiausiai norėtume apleisti savo sąjungininkus šioje srityje ir paversti tai derybomis vienas prieš vieną“, – pridūrė jis.
Per pirmuosius debatus abu kandidatais stovėjo prie tribūnų ir atsakinėjo į diskusijų vedėjo klausimus. Antroji dvikova buvo panaši į susitikimą miesto rotušėje – tąsyk neapsisprendę rinkėjai galėjo užduoti savo klausimus kandidatams, kurie laisvai vaikščiojo po salę, diskutuodami įvairiomis temomis, tokiomis kaip mokesčių politika arba santykiai su Kinija.
Tretieji debatai, kurie prasidės pirmadienį 21 val. vietos (antradienį 4 val. Lietuvos) laiku, vyks B.Obamai ir M.Romney sėdint prie stalo su diskusijų vedėju Bobu Schiefferiu iš televizijos „CBS News“.
