Rusija 2014 metų liepos 17-osios naktį – kelios valandos iki numušant lėktuvą – uždraudė civilinių lėktuvų skrydžius šalies oro erdvėje ties siena su Rytų Ukraina. Uždrausta skristi iki 16 km aukščio – o būtent tokį maksimalų aukštį pasiekia „Buk“ raketos.
Tai skelbia ne bet kas, o tragediją tirianti Nyderlandų saugumo taryba – apie Rusijos sprendimą užsimenama dar 2015 metų ataskaitoje.
Pranešdama apie suvaržymą, Rusija tvirtino, kad draudimas reikalingas dėl neramumų Ukrainos teritorijoje prie sienos su Rusijos Federacija.
Vis dėlto iki šiol nežinoma, kodėl Maskva taip nepasielgė anksčiau – juk kovos Donbase vyko jau keli mėnesiai.
Paaiškinime olandų tyrėjams Rusija teigė, kad draudimas priimtas atsižvelgiant į esą analogiškus Ukrainos veiksmus.
Ukrainiečiai liepos 14-ąją buvo uždarę savo oro erdvę 9,4 km ir žemiau, o Rusijos draudimas paskelbtas net 16 km aukščiui ir apėmė civilinių orlaivių skrydžius.
Tačiau tai nebuvo tiesa. Ukrainiečiai liepos 14-ąją buvo uždarę savo oro erdvę 9,4 km ir žemiau, o Rusijos draudimas paskelbtas net 16 km aukščiui ir apėmė civilinių orlaivių skrydžius.
Maždaug 10 km aukštyje skridusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo pilotai laikėsi Ukrainos draudimo nurodymų. Bet nors laineris turėjo kirsti Rusijos oro erdvę, prižiūrimą Rostovo skrydžių kontrolės centro, pastarasis apie Rusijos ką tik paskelbtus apribojimus lėktuvui nepranešė.
Rusija anksčiau kaltino Ukrainą dėl MH17 reiso lėktuvo numušimo, nes ukrainiečiai neuždarė oro erdvės komerciniams skrydžiams.
„Ukraina visiškai atsakinga, nes neuždarė savo oro erdvės. Nesugebėjimas to padaryti yra pagrindinė katastrofos priežastis“, – pernai teigė „Rosaviacia“ vadovas Olegas Storčevojus, nors anksčiau rusai aiškino, kad Ukraina numušė lėktuvą.
Tyrėjai atrado kompleksą
Gi tarptautiniai tyrėjai jau yra nustatę, kad „Malaysia Airlines“ lėktuvą numušė iš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos dalies paleista rusiška „žemė-oras“ tipo raketa „Buk“.
Bendra tyrėjų komanda pernai rugsėjį taip pat teigė, kad yra nustačiusi apie 100 asmenų, kurie gali būti susiję su lėktuvo numušimu. Tyrimas tęsiamas, tiesa, neaišku, ar prokurorai kada nors galės įvardyti kaltinamuosius.
Tuo metu „Bellingcat“ tiriamosios žurnalistikos profesionalų komanda pirmadienį paskelbė ataskaitą, kurioje susumuojami visi pagrindiniai įrodymai, susiję su MH17 reiso lėktuvo numušimu.
Dokumentą anglų kalba galima skaityti čia.
Ataskaita suskirstyta į 13 skyrių, kuriuose aptariama, kas nulėmė lėktuvo numušimą, pateikiama informacija apie raketinį kompleksą „Buk“, svarstoma apie alternatyvius scenarijus.
„Šis dokumentas skirtas tiems, kurie nori greitai susipažinti su šį tragišką įvykį supančia informacija. Tragediją supa milžiniškos dezinformacijos kampanijos, o duomenys svarbūs ir olandų vadovaujamam baudžiamajam tyrimui“, – skelbia „Bellingcat“.
Anot tyrėjų, 2014 metų birželio 23-25 dienomis Rusijos 53-osios zenitinių raketų brigados kariai atvežė kelias transporto priemones prie sienos su Ukraina. Tarp jų buvo ir raketų kompleksas „Buk 332“, vėliau nufotografuotas ir nufilmuotas Ukrainoje liepos 17 ir 18 dienomis.
Liepos 17-ąją „Buk 332“ jau buvo Ukrainoje ir ryte atkeliavo į Donecką. Iš ten, užkeltas ant sunkvežimio platformos, kompleksas toliau keliavo į rytus per separatistų užimtą teritoriją, kol ankstyvą popietę pasiekė Snižnės miestelį.
„Buk“ numeris buvo paslėptas, tačiau tyrėjai atpažino raketų kompleksą – pagal dažų žymes ir įlenkimus.
Snižnė nuo Donecko nutolusi per 80 km. Iš miestelio kompleksas, jau nukrautas nuo sunkvežimio, pasuko į pietus. Pražūtinga raketa buvo paleista iš lauko į pietus nuo Snižnės apie 16 val. 20 min. – MH17 reiso keleivinis lėktuvas subyrėjo ore.
Jau kitą dieną, liepos 18-ąją, kompleksas „Buk 332“ buvo nufilmuotas keliaujantis į rytus pro Luhansko miestą. Komplekse lyg tyčia trūko vienos raketos. Perimti pokalbiai taip pat parodė, kad kompleksas netrukus grįžo į Rusiją.
Liepos 21 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė krūvą suklastotų ir iškreiptų duomenų apie MH17 reiso lėktuvo skrydžio maršrutą, radarų duomenis. Meluota ir dėl Luhanske padaryto vaizdo įrašo lokaciją, pridėta paredaguotų palydovinių nuotraukų.
Savo „tyrimą“ atlikęs Rusijos karinis koncernas „Almaz-Antej“ teigė, kad raketa buvo paimta iš šalies ginkluotės, o paleista iš vietovės, kurios neva nekontroliavo nei ukrainiečiai, nei prorusiški separatistai.
Tačiau „Almaz-Antej“, skirtingai nei Nyderlandų tyrėjai, visiškai nesirėmė liudininkų pasakojimais, techniniais duomenimis ir kita informacija. Anot „Bellingcat“, nėra jokių įrodymų, kad Ukrainos turimi kompleksai „Buk“ buvo kur nors arti numušto lėktuvo.
Galiausiai teigiama, kad už raketų komplekso pervežimą į Rytų Ukrainą yra atsakingas dabar jau į atsargą išėjęs Rusijos karinės žvalgybos karininkas Sergejus Dubinskis.
Tuoj po lėktuvo numušimo separatistai suteikė jam generolo majoro laipsnį, bet vėliau kariškis buvo išsiųstas į Rusiją – neva dėl finansinių nusikaltimų.
