„Irano liaudies modžahedai“ (MEK) ir jų politinis sparnas Nacionalinė Irano pasipriešinimo taryba (NCRI) jau seniai niekina E.Raisi, kuris, pradėjęs savo kaip prokuroro karjerą, 1988 metais dalyvavo vykdant masines jų narių ir kitų disidentų egzekucijas. Per šias egzekucijas nužudyta tūkstančiai žmonių.
E.Raisi mirtis „yra didžiulis ir nepataisomas strateginis smūgis mulų aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei ir visam režimui, pagarsėjusiam egzekucijomis ir žudynėmis“, teigiama NCRI lyderės Maryam Rajavi pareiškime.
„Tai sukels daugybę atgarsių ir krizių teokratinėje tironijoje, o tai paskatins maištaujantį jaunimą imtis veiksmų“, – teigė ji.
MEK kaltina E.Raisi, kad jis, būdamas Teherano prokuroro pavaduotoju praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje, prisidėjo prie tūkstančių politinių kalinių, daugiausia įtariamų opozicinės grupės narių, egzekucijų.
E.Raisi tuo metu buvo vienas iš keturių vadinamosios mirties tyrimo komisijos narių. Ši komisija spręsdavo, kuriems nuteistiesiems bus atliekama mirties bausmė be tinkamo teismo proceso.
Per 1979-ųjų revoliuciją, per kurią buvo nuverstas šachas, MEK palaikė ajatolą Ruhollah Khomeini, tačiau greitai perėjo į opoziciją ir buvo kaltinama dėl daugybės mirtinų išpuolių, sukrėtusių Iraną XX amžiaus 9-o dešimtmečio pradžioje.
Nuo to laiko MEK yra ištremta iš Irano. Organizacija toli gražu neturi visuotinio iraniečių diasporos palaikymo, tačiau ją remia keli buvę aukšto rango JAV ir Europos pareigūnai.
E.Raisi, kurį kai kurios Irano žiniasklaidos priemonės kadaise laikė galimu aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei įpėdiniu, kategoriškai neigė asmeniškai dalyvavęs 1988-ųjų žudynėse ir gyrė sprendimą vykdyti egzekucijas.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ 2018-ųjų ataskaitoje žudynes apibūdino kaip nusikaltimus žmoniškumui ir apkaltino E. Raisi buvus vadinamosios mirties tyrimo komisijos, kuri sprendė kalinių likimą Evino kalėjime Teherane ir Gohardašto kalėjime Karadže, nariu.
Pasak M.Rajavi, E.Raisi „sulaukė atpildo po to, kai jį prakeikė nužudytų asmenų motinos ir tie, kurie siekia teisingumo už 1988-ųjų politinių kalinių egzekucijas“.
NCRI teigia, kad per žudynes žuvo apie 30 tūkst. kalinių, nors Vakarų šalių teisių gynimo grupės teigia negalinčios nurodyti tikslių skaičių. Žinoma tik tiek, kad žuvo tūkstančiai žmonių.