„Esame 80 ar 90 proc. pasirengę“ gruodį ir sausį rinkti prezidentą ir parlamentą, interviu naujienų agentūrai AFP sakė šalies Vyriausiosios nacionalinės rinkimų komisijos (HNEC) vadovas Imedas al Sayehas.
„Manau, kad šiuose rinkimuose dalyvaus labai daug žmonių, ypač todėl, kad pirmą kartą nuo Libijos nepriklausomybės paskelbimo 1951 metais bus tiesiogiai renkamas prezidentas“, – šią savaitę kalbėjo jis savo biure Tripolyje.
Balsavimas rengiamas tęsiantis Jungtinių Tautų remiamam taikos procesui, po prieš metus paskelbtų paliaubų nulėmusiam santykinę taiką tarp rytinės ir vakarinės šios Šiaurės Afrikos šalies stovyklų.
Tačiau ginčai dėl balsavimo teisinio ir konstitucinio pagrindo, taip pat dėl to, kas turi teisę kandidatuoti, sukėlė abejonių dėl viso proceso.
Analitikai perspėja, kad konfliktas gali atsinaujinti, jei rezultatai bus užginčyti.
Iš pradžių buvo numatyta, kad prezidentas ir parlamentas bus renkami tą pačią dieną – gruodžio 24-ąją. Tačiau antradienį parlamentas paskelbė, kad įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, pirmieji šalyje nuo 2014 metų, bus atidėti iki sausio.
Rugpjūtį HNEC pranešė, kad rinkimams 7 mln. gyventojų turinčioje šalyje užsiregistravo daugiau kaip 2,8 mln. piliečių.
Smurtas Libiją drasko nuo 2011 metų, kai buvo nuverstas Muamaras Kadhafi, valdęs šią didžiulę, naftos turtingą šalį geležiniu kumščiu nuo 1969 metais jo surengto perversmo.
Pernai spalį konkuruojančios rytinė ir vakarinė administracijos po JT remtų derybų paskelbė paliaubas. Kovą pradėjo dirbti pereinamojo laikotarpio vyriausybė, atsakinga už pasiruošimą šių metų pabaigoje paskirtiems rinkimams.
Kontroversiški kandidatai
Šią savaitę Tubruke įsikūręs rytinis parlamentas pagaliau priėmė teisės aktą dėl įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų, tačiau kitą dieną dokumentą atmetė vakariniame Tripolio mieste veikiantys aukštieji rūmai – Aukštoji Valstybės Taryba.
Nesutarimai kilo praėjus kelioms savaitėms po to, kai parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą rinkimų įstatymą. Juo, pasak kritikų, apeinama nustatyta tvarka ir sudaromos palankios sąlygos beveik visą rytinę šalies dalį kontroliuojančiam karo vadui Khalifai Haftarui.
Kalbėdamas antradienį I.al Sayehas pareiškė, jog HNEC dar nebuvo pateiktas parlamento rinkimų įstatymas. Kai tai įvyks, „reikės imtis priemonių, leisiančių pereiti prie kito etapo – kandidatų registravimo“, – pažymėjo jis.
Tačiau iki balsavimo likus 11 savaičių, pretendentai dar nėra paskelbę savo kandidatūrų, o rinkimų kampanija oficialiai neprasidėjo.
Spėjama, kad Kh.Haftaras, vadovavęs metus trukusioms, bet galiausiai nesėkmingoms pastangoms jėga užimti sostinę, dalyvaus prezidento rinkimuose. Jis jau laikinai nusišalino nuo savo karinių pareigų, kaip reikalauja naujasis įstatymas.
Jis nėra vienintelis prieštaringai vertinamas veikėjas, galintis dalyvauti prezidento rinkimuose.
M.Khadafi sūnus Seifas al Islamas Kadhafi liepą duodamas retą interviu JAV laikraščiui „The New York Times“, užsiminė, kad taip pat galėtų balotiruotis.
I.al Sayehas pabrėžė: „Kiekvienas turi teisę dalyvauti šiame procese; kiekvienas Libijos gyventojas, turintis asmens kodą, gali kandidatuoti prezidento rinkimuose.“
Komisijos vadovas pripažino, kad lieka neišspręstų logistinių problemų, bet tvirtino, kad jas įmanoma įveikti.
„Svarbiausia, kad visi politiniai veikėjai susitartų dėl to, kaip vyks rinkimai, ir kad jų rezultatai būtų pripažinti“, – sakė jis.
Tačiau analitikai įspėja, kad ginčytini rezultatai dar gali nulemti trapios Libijos taikos žlugimą.
„Rinkimų dieną pagrindinis klausimas bus, ar bus suabejota balsavimo sąžiningumu“, – sakė Libijoje įsikūrusio analitinio centro „Sadeq Institute“ direktorius Anasas El Gomati.
