Du gaisrai paprastai drėgnoje ir audringoje Bretanėje šiaurės vakaruose siautė per pastarąsias dvi savaites Europą varginusią karščio bangą.
Šiuos gaisrus „be abejonės“ sukėlė žmonės, ekspertai nustatė padegimo vietas, sakė vietos prokurorė Carine Halley.
Bretanės gaisrai buvo maži, palyginti su dviem kitais gaisrais labiau į pietus, išdeginusiais per 20 tūkst. ha išdžiūvusių miškų Žirondos regione aplink Bordo.
Žirondoje nuo liepos 12-osios su ugnimi kovoja daugiau kaip 2 tūkst. ugniagesių, pasitelkti lėktuvai ir sraigtasparniai. Iš namų ir stovyklaviečių evakuoti 36 tūkst. žmonių.
Didžiausias gaisras, siautęs toliau nuo pakrančių, aplink Landira kaimą, pagaliau buvo suvaldytas, pirmadienį paskelbė vietos administracijos aukšto rango pareigūnė Fabienne Buccio.
Ji pabrėžė, kad „ugnis dar neužgesinta“, bet jau nebeplinta.
Šis gaisras taip pat laikomas sukeltu tyčia. Apie įtarimus prokuratūra paskelbė praėjusią savaitę, bet 39 metų įtariamasis buvo paleistas trūkstant įrodymų.
„Kad jis būtų visiškai užgesintas, gali prireikti kelių savaičių; tai priklausys nuo orų“, – reporteriams sakė regiono ugniagesių vadas Marcas Vermeulenas.
Per operacijas prieš abu gaisrus Žirondoje 25 ugniagesiai buvo nesunkiai sužeisti, bet niekas nežuvo. F.Buccio tai pavadino teigiamu rezultatu.
Ugnis sunaikino penkis namus, restoraną, naktinį klubą, penkias stovyklavietes. Tačiau 2,8 tūkst. pastatų, kuriems buvo kilęs tiesioginis pavojus, nenukentėjo, sakė pareigūnė.
Gaisras nusiaubė didžiulius miškų plotus populiariame turistiniame regione prie Pila kopos Atlanto vandenyno pakrantėje, didžiausios smėlio kopos Europoje.
Manoma, kad šį gaisrą sukėlė atsitiktinė žiežirba iš vienos transporto priemonės.
Apokaliptiniai praėjusios savaitės gaisrų vaizdai ir daugelyje rajonų užfiksuotos rekordinės – didesnės nei 40 Celsijaus laipsnių – oro temperatūros Prancūzijoje vėl pakurstė debatus apie klimato kaitą.
Ekspertai sako, kad žmogaus sukeltas pasaulio šiltėjimas didins karščio bangų, sausrų ir gamtinių gaisrų riziką.
