Lyg užsakyta – paskelbė tą pačią dieną
Informacija, esą Rusijos kariuomenė perėmė savaeigį pabūklą „PzH 2000“, kurį Vokietija buvo perdavusi Ukrainai, pasirodė prieš keletą savaičių. Ne viena kurios nors naujienų agentūros žinutė, o skirtingi tekstai – esą surašyti savų žurnalistų ar pacituoti iš kitų tinklalapių – vienas po kito pasipylė tą pačią dieną.
Per pusę paros įvairiuose tinklalapiuose – ir žinomuose portaluose, ir regioniniuose interneto puslapiuose ar tinklaraščiuose – pasirodė keturios dešimtys pranešimų.
Visuose kalbama apie tą patį – kad buvo perimta Vokietijos perduota karinė technika, nurodomas tas pats šaltinis – šios šalies tabloidas „Bild“, tik kai kurie rėmėsi antriniu šaltiniu, pavyzdžiui, tinklalapiu „Karinė apžvalga“.
Vienas pirmųjų šią žinią pranešė tinklalapis „Знамя труда“ („Darbo vėliava“, taip pavadintas pagal nuo 1944 m. leidžiamą laikraštį).
„Ultramodernus vokiečių savaeigis artilerijos įrenginys pateko Rusijos ginkluotosioms pajėgoms dėl Ukrainos kariuomenės kaltės“, – skelbė straipsnio antraštė.
Vokietija esą buvo vos spėjusi perduoti tuzino itin modernių savaeigių artilerijos pabūklų „PzH 2000“ partiją, kai vienas iš jų pateko į Rusijos karių rankas. Apie trofėjų išvakarėse tariamai pranešė „Bild“.
„Autoriai skundėsi, kad Berlynas nespėjo atgabenti visų savaeigių pabūklų, nes vienas jų Ukrainoje jau buvo pamuštas, be kita ko, iš užgrobto vokiečių granatsvaidžio. Žurnalistai baiminasi, kad rusų konstruktoriai tiria perimtą pabūklą, kaip buvo su prancūzų haubica „Caesar“, – citavo jų kolega Rusijoje.
Kiti pranešimai buvo panašūs: jau pavadinimuose pažymėta, kad Rusijos kariai perėmė Vokietijos perduotą „PzH 2000“ (tariamai Donbase). Kai kuriuose priminta, kad Ukrainai ši valstybė pažadėjo dvylika ir birželį perdavė pirmąsias (šių publikacijų skelbimo metu buvo gautos septynios) 155 mm kalibro haubicas, dar penkias pridėjo Nyderlandai.
Taip pat pabrėžta, kad Vokietija, nors formaliai su niekuo nekariauja, moka už ginklus Ukrainai, taip pat apmoko karius naudotis perduota technika, pavyzdžiui, „PzH 2000“.
Savaitraščio „Argumenty i fakty“ portalas nepatingėjo pateikti (su nuoroda į minėtą „Bild“) daugiau informacijos apie šias 1998 m. kompanijos „Krauss-Maffei Wegman“ sukurtas savaeiges haubicas (jos vokiškai taip ir vadinamos – „Panzerhaubitze 2000“.
Nėra jokių patvirtinimų
Ši naujiena yra melaginga. Nors portalai kaip informacijos apie „PzH 2000“ perėmimą šaltinį mini žinomą leidinį „Bild“, nė viename tekste nebuvo nuorodos į jo rašinį apie šį incidentą ar bent teksto ekrano nuotraukos, pačios haubicos fotografijų, kurias būtų parūpinę kariai.
Taip pat skaitykite: Šešėlinė fronto ekonomika: kaip ukrainiečiai mainosi ginklais
Jei ir buvo kokių nuorodų, jos vedė į laikraščio portalo pagrindinį puslapį, straipsnius apie šias haubicas arba kitus apie tariamą ukrainiečių praradimą rašančius tinklalapius.
„Bild“ tinklalapyje pastaraisiais mėnesiais nebuvo jokių panašių straipsnių. Jų nepavyko rasti nei pagal pavadinimus „PzH 2000“ ar „Panzerhaubitze 2000“, nei pagal kitus raktinius žodžius, pavyzdžiui, „Haubitze“ (vok. haubica).
Iki melagienos pasirodymo „Bild“ buvo tik publikacijų, kuriose pasakojama, kad vokiški pabūklai jau naudojami mūšiuose Donbase, kad pažadėtos dar trys haubicos, paskelbtas pokalbis su apmokytu kariu.
Anglakalbėje žiniasklaidoje nebuvo informacijos apie tai, kad okupantų rankose atsidūrė „PzH 2000“. Atsižvelgiant į šio pabūklo išskirtinumą, tai, kad Vokietija ėmėsi tiekti ginkluotę užpultai Ukrainai kiek padelsusi ir kitas aplinkybes, tikėtina, kad tokia naujiena nebūtų prasprūdusi pro žurnalistų akis. Bet ją aktyviai skelbė rusiška žiniasklaida.
Taip pat skaitykite: „The Insider“: Iki metų pabaigos Rusija beveik nebeturės sviedinių, artilerijos, šarvuočių
Oficialūs šaltiniai taip pat nepranešė, kad „PzH 2000“ tapo Rusijos kariuomenės trofėjumi. Nei Vokietijos gynybos ministerija, nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos (oficialiame tinklalapyje ar paskyroje „Facebook“, kur karo metu aktyviai komunikuoja) nepaskelbė, kad buvo prarasta bent viena pastarajai perduota haubica.
Dėmesį į pranešimus apie tariamai perimtą „PzH 2000“ atkreipė ir Vokietijos žiniasklaida. Dienraščio „Die Welt“ žurnalistas Christophas Wanneris ne tik nerado jokio patvirtinimo, bet ir pavadino juos melu
„Atrodo, kad tai yra melagiena, – sakė jis. – Bandėme patikrinti šias žinias ir atrodo, kad taip nėra. Tai reiškia, kad tai yra melagingas pranešimas, dezinformacija.“
Pasak žurnalisto, dezinformacija yra svarbi hibridinio karo dalis, skirta priešininkui sugluminti, demoralizuoti fiktyviais įvykiais, ir panašu, kad šiuo atveju kaip tik tai įvyko.
Faktų tikrinimo tinklalapis „StopFake“ apie galimybę tokiai haubicai patekti į rusų rankas kalbėjosi su Ukrainos kariu, kovojančiu fronte. Anot jo, tai neįmanoma dėl karo veiksmų pobūdžio pastarosiomis savaitėmis. Jau kurį laiką priekinė linija juda lėtai, kartais net keletą dienų stovi vietoje ar pajuda vos po kelis kilometrus.
„Tolimojo nuotolio artilerija visada būna dideliu atstumu nuo pirmosios linijos, už 10-20 ar daugiau kilometrų, o tai gerokai viršija bet kurio granatsvaidžio ir prieštankinių sistemų, naudojamų Rusijos armijoje ir Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, šaudymo diapazoną.
Net esant nedideliems poslinkiams, Rusijos kariai fronto linijoje negalėtų pasiekti šaudymo poligono. Haubicos „PzH 2000“ yra labai mobilios, jos visada užima pozicijas, esančias daug toliau, nei gali pasiekti priešo granatsvaidis“, – aiškino neįvardytas karys.
Vos gauna ginkluotės, iškart „praranda“
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos propaganda skelbia panašią informaciją, siekdama diskredituoti karinę paramą Ukrainai.
Panašiu metu buvo pranešta, esą Rusija perėmė iš ukrainiečių ar net pusvelčiui įsigijo porą kitų savaeigių ratinių haubicų – „Caesar“, kurias šie buvo ką tik gavę iš Prancūzijos.
„Du prancūziškus 155 mm savaeigius artilerijos pabūklus „Caesar", kuriuos Paryžius neseniai perdavė kaip karinę paramą Ukrainai, per specialią karinę operaciją saugiai ir visos komplektacijos perėmė Rusijos kariuomenė“, – tuomet skelbė tinklalapis „EurAsia Daily“.
Haubicos esą buvo ardomos gamykloje „UralVagonZavod“, tikėtasi, kad trofėjai padės jai, be kita ko, gaminančiai ir ginkluotę, patobulinti savo produkciją.
Taip pat skaitykite: Susipainiojo meluose: ar tikrai Ukraina rusams pardavė prancūzų skirtas haubicas?
Atrodo, kad šios melagienos šaltinis buvo Prancūzijos teisininkas, komunistas, prezidento Emmanuelio Macrono oponentas ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikės Marine Le Pen šalininkas Régisas de Castelnau.
Savo įrašo „Twitter“ jis nepagrindė jokiomis susijusiomis nuotraukomis, dokumentais ar kitais įrodymais, tik komentaruose nurodė informaciją gavęs iš FSB (Rusijos saugumo tarnybos).
Ukraina tikrai gavo iš Prancūzijos savaeigių ratinių haubicų „Caesar“. Tačiau jos ginkluotosios pajėgos atmetė praradusios dvi padovanotas kovos mašinas. Prancūzijos Gynybos ministerija – taip pat.
Iškalbinga tai, kad net Rusijoje neatsirado pareigūnų ar kariškių, kurie būtų patvirtinę ir pakomentavę, kaip pavyko perimti kovos mašinas.
Ukrainos žiniasklaida yra paneigusi ir porą kitų melagienų, esą Ukraina neteko ar pati pardavė iš kitų šalių gautą karinę techniką. Dar pavasarį platinta žinia, esą „akimirksniu“ buvo sunaikintos priešlėktuvinių raketų sistemos „S-300“, kurias ką tik buvo perdavusi Slovakija. Pastaroji tokius gandus paneigė.
Ne kartą skelbta, kad įvairią ginkluotę Ukrainos kariai parduoda vadinamajame darknet (angl. tamsiajame internete): prieštankinę raketų paleidimo sistemą „Javelin“ (kai kuriais pranešimais, ji tariamai buvo parduota islamo teroristams), vadinamuosius dronus-savižudžius ar kamikadzes „Switchblade 300“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.