Krokuvos, Žešuvo ir Liublino regionai šalies pietuose ir rytuose koordinuotai atšaukė savo deklaracijas, pasekdami praėjusią savaitę tokį žingsnį žengusio Kelcų regiono pavyzdžiu.
Liepos mėnesį Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos konservatyvias vyriausybes, reaguodama į virtinę priemonių, laikomų diskriminacinėmis LGBT asmenų atžvilgiu.
Vengrija anksčiau šiais metais priėmė vadinamąjį kovos su pedofilija įstatymą, be kitų dalykų, draudžiantį homoseksualumo ir lyties keitimo „propagavimą“ jaunesniems nei 18 metų žmonėms.
Lenkijoje maždaug 100 regionų, miestelių ir kaimų – maždaug trečdalis šalies teritorijos – pasiskelbė „zonomis be LGBT ideologijos“.
Dauguma šių bendruomenių yra tradiciškai itin katalikiškose Lenkijos dalyse.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pernai pareiškė, kad šie regionai yra „zonos be žmogiškumo“ ir kad joms „nėra vietos mūsų Sąjungoje“.
Briuselis sustabdė derybas su penkiais iš šių regionų dėl jų paraiškų siekiant lėšų iš ES fondo, skirto atsigauti po pandemijos.
Po minėtų trijų regionų sprendimo 16,5 proc. Lenkijos teritorijos vis dar yra „zonos be LGBT ideologijos“, nurodo aktyvistų grupė „Atlas of Hate“.
„Man aišku, kad to nepakanka, kad turime kovoti toliau“, – naujienų agentūrai AFP sakė garsus LGBTQ teisių aktyvistas Bartas Staszewskis.
„Su savo istorija turėtume pirmieji kalbėti apie pagarbą, toleranciją, priėmimą, įvairovę ir lygybę“, – sakė jis.
Žešuvo regione vietos įstatymų leidėjai nubalsavo už deklaraciją prieš „neapykantą ir diskriminaciją remiantis lytimi, amžiumi, rase, neįgalumu, etnine kilme, religija ar lytine orientacija“.
Deklaracijoje taip pat akcentuojama tradicinių šeimos vertybių svarba ir sakoma, kad krikščionybė yra „Lenkijos valstybės ir mūsų narystės Europos bendrijoje pamatas“.