Vienas – du trečdaliai Meksikos gyventojų šiandien priklauso toleruojamai, bet už įstatymų ribų esančiai pramonei.
Kolonijinėje Naujojoje Ispanijoje korupcijos kiekis buvo labai gausiai paplitęs: politinių postų pardavinėjimas ir įvairių malonių suteikimas draugams.
Panaši situacija buvo ir Italijoje bei Čilėje, ir net puritoniškoje Anglijoje. Vis dėlto, nei Italija, nei Čilė, nei Anglija nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Meksika.
Silpna valstybė
Tarp 1820 ir 1880 metų Meksika stipriai ekonomiškai atsiliko nuo JAV. Destruktyvūs nepriklausomybės karai suniokojo kalnakasybos pramonę ir žemės ūkio ekonomiką. Vidaus prekybą ribojo upių vandens trūkumas. Be to, didelė dalis meksikiečių gyveno aukštumose, todėl transportavimas buvo itin brangus.
Geležinkelių statyba buvo ypač svarbi nacionalinei plėtrai, tačiau karas ir vidaus suirutė dešimtmečiams atidėjo reikalingas investicijas.
1820–1830 metais Meksika įsitraukė į nedidelius, bet brangius karus su Ispanija, Prancūzija ir Teksasu. 1847 m. JAV nugalėjo Meksiką ir užėmė pusę jos teritorijos. Šis pralaimėjimas, įvykęs po pilietinio karo, buvo dar labiau apsunkintas Prancūzijos invazijos. Indijos karai su kamančais ir majais vyko beveik visą amžių ir sunaikino vietos valdžios institucijas šiaurėje ir pietuose.
Labai tikėtina, kad visa šešėlinė ekonomika yra „reguliuojama“ korumpuotų policininkų, nesukontroliuojančių didelio nelegalios veiklos srauto.
Visa tai lėmė, kad pirmojo geležinkelio, jungiančio Verakrūzą ir Meksikos uostą, tiesimas truko 40 metų. Per visus tuos metus ekonomikos augimo nebuvo, o tokia silpna valstybė yra puiki dirva korupcijai.
Tuo metu Meksikoje suvešėjo banditizmas, galiausiai šalyje valdžią paėmė karinė valdžia.
Tai yra korupcijos ir nebaudžiamumo ištakos XIX amžiuje. Šie įvykiai turėjo ilgalaikį poveikį, jie yra milžiniško skirtumo tarp Meksikos ir JAV valstybių valdymo priežastis. Kai kurie veiksniai yra aktualūs ir šiandien.
1.Šešėlinė ekonomika
Pirmasis iš jų yra Meksikos šešėlinės ekonomikos dydis. Du trečdaliai Meksikos gyventojų šiandien priklauso toleruojamai, bet už įstatymų ribų esančiai pramonei.
Tai paprastai apima smulkius pažeidimus, tokius kaip prekybą laisvose žemėse ar miesto pakraščiuose. Tačiau labai tikėtina, kad visa šešėlinė ekonomika yra „reguliuojama“ korumpuotų policininkų, nesukontroliuojančių didelio nelegalios veiklos srauto.
2. Ypač maži mokesčiai
Meksikos vyriausybė neproporcingai rėmėsi valstybinės naftos bendrovės „Pemex“ indėliu į biudžetą. Šiuo metu „Pemex“ mokami mokesčiai sudaro 30 proc. valstybės pajamų. Meksikos nacionalinė naftos pramonė leido federalinei vyriausybei turėti mažus mokesčių tarifus.
3. JAV narkotikų ir ginklų kontrolės stoka
Meksikos klestintis nebaudžiamumas paveikė Amerikos narkotikų ir ginklų kontrolės politiką.
Tarp JAV ir Meksikos sienos yra intensyviausias eismas pasaulyje. Tokį judėjimą skatina milžiniški skirtumai tarp valstybių.
JAV nusprendė pažaboti didelę pramoginių narkotikų paslaugų ekonomiką. Kadangi Meksikoje teisėsauga yra silpnesnė ir korumpuota, pagunda čia perkelti nelegalią veiklą – visiškai nuspėjama. Be to, JAV leidžia legalią ir minimaliai reguliuojamą prekybą ginklais, o Meksika draudžia. Tai taip pat lemia judėjimą per sieną.
Todėl Meksika moka milžinišką kainą dėl narkotikų ir ginklų srauto. Meksikoje nuo 2006 metų pradžios, kai prezidentas Calderonas pradėjo karą su narkotikų karteliais, jau žuvo per 100 000 ir dingo per 22 000 žmonių.
Už dabartinių siaubingų Meksikos nusikaltimų, su kuriais susidoroti gali tik patys meksikiečiai, slypi turtinga istorija, tačiau JAV narkotikų ir ginklų politika taip pat už tai atsakinga.