„Vokietijoje arba Italijoje būtų nesuvokiama turėti (Adolfo) Hitlerio arba (Benito) Mussolini fondą“, – sakoma peticijoje, tarp kurią pasirašiusiųjų buvo nukentėjusiųjų nuo 1939–1975 metais šalį valdžiusio F.Franco režimo.
Beveik 219 tūkst. žmonių pasirašytos peticijos autoriai reikalauja priimti įstatymą, draudžiantį suteikti fondo statusą diktatūrą ir jos nusikaltimus šlovinančiam teisės subjektui.
„Nesuvokiama, kad kokia nors demokratinė valstybė leistų tokiai organizacijai būti fondu, turinčiu tarnauti bendram interesui“, – sakė Istorinės atminties atkūrimo draugijos įkūrėjas Emilio Silva.
F.Franco fondas, kurio garbės prezidentė yra jo paties 91 metų duktė, atkakliai gina diktatoriaus „darbus“.
„Taip būtų pritarta jų tikslams“, – pridūrė E.Silva, kurio draugija siekia teisingumo 1936–1939 metų pilietinio karo aukoms ir F.Franco diktatūros pripažinimo.
„Jeigu jūs aukojate, galite atgauti dalį mokesčių – tai netiesioginė subsidija“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Žmonės gali galvoti ir sakyti ką nori, bet valstybė negali remti organizacijos, kuri viešai garbina diktatorių“, – kalbėjo jis.
Tuo metu FNTT interneto svetainėje kritikuojamos prieš šį fondą rengiamos „atakos“.
A.Hitleris nusižudė, B.Mussolini buvo nužudytas 1945 metais, Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, o F.Franco dirbo ilgą laiką, kol mirė būdamas 82 metų, sakoma fondo svetainėje.
F.Franco atėjo į valdžią po pilietinio karo, kurį laimėti jam padėjo Ašies valstybių lyderiai.
F.Franco fondas, kurio garbės prezidentė yra jo paties 91 metų duktė, atkakliai gina diktatoriaus „darbus“.
Spalio mėnesį, gavęs šio fondo skundą, teismas sustabdė Madrido savivaldybės planus pakeisti gatvių ir aikščių pavadinimus, kaip nors susijusius su F.Franco diktatūra.
Tačiau ketvirtadienį įteikta peticija kol kas turės tik simbolinę reikšmę. Siekiant, kad žemieji parlamento rūmai pradėtų svarstyti įstatymo projektą, reikia surinkti mažiausiai 500 tūkst. parašų.
