Valdančiosios Nacionalinės tėvynės apsaugos tarybos (CNSP) narių delegacija atvyko į 30 tūkst. vietų stadioną, kur skambėjo šalininkų šūksniai.
M. Bazoumą nuo praėjusios savaitės trečiadienio prezidento rezidencijoje laiko jo paties sargybiniai. Galingos prezidento gvardijos vadas generolas Abdourahamane Tchiani pasiskelbė šalies vadovu.
ECOWAS blokas, kuriam pirmininkauja Nigerio kaimynė Nigerija, liepos 26 dieną prezidentą M.Bazoumą nuvertusiems kariams davė savaitę laiko sugrąžinti jį į valdžią.
Tačiau sekmadienio popietę sostinėje Niamėjuje tūkstančiai dabar CNSP palaikančių žmonių susirinko į stadioną, išpuoštą Rusijos vėliavomis ir nešini CNSP lyderių portretais.
Seyni Kountche stadione, pavadintame pirmojo 1974 metų Nigerio valstybės perversmo lyderio vardu, CNSP lyderiai, tarp jų generolas Mohamedas Toumba, sveikino džiūgaujančią minią, tačiau nerodė jokių ženklų, kad norėtų atiduoti valdžią.
ECOWAS kariuomenių vadai penktadienį susitarė dėl galimos intervencijos plano, kuriuo siekiama reaguoti į šią krizę – naujausią iš kelių perversmų, nuo 2020 metų smogusių Afrikos Sahelio regionui.
„Norime, kad diplomatija veiktų, ir norime, kad jiems (kariškiams) būtų aiškiai perduota žinia, jog suteikiame jiems visas galimybes pakeisti tai, ką jie padarė“, – sakė ECOWAS komisaras Abdel-Fatau Musah.
Tačiau jis įspėjo, kad „visi elementai, kurie bus įtraukti į bet kokią intervenciją, jau yra parengti“, įskaitant tai, kaip ir kada bus panaudotos pajėgos.
Nigerio kariuomenės vadai yra sakę, kad į jėgą atsakys jėga.
„Esame pasiryžę“
Niamėjaus Bukokio rajono gyventojai priešinasi ECOWAS ginkluotos intervencijos perspektyvai.
„Mes ketiname kovoti už šią revoliuciją. Susidūrę su priešu nesiruošiame trauktis, esame pasiryžę“, – sakė vietos gyventojas Adama Oumarou ir pridūrė: „Šio perversmo laukėme jau seniai.“
Alžyras, kuris yra ekonominė ir karinė žemyno galybė, turinti ilgą sausumos sieną su Nigeriu, perspėjo, kad karinio sprendimo nepalaiko.
„Kategoriškai atsisakome bet kokios karinės intervencijos“, – šeštadienį interviu televizijai sakė Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as. Anot jo, tai būtų tiesioginė grėsmė Alžyrui, nes jis su Nigeriu turi beveik tūkstantį kilometrų bendros sienos.
Buvusi kolonijinė valdytoja Prancūzija, su kuria naujieji Nigerio vadovai, užėmę valdžią, nutraukė karinius ryšius, pareiškė, kad ji tvirtai palaikys bet kokius veiksmus, kurių ECOWAS imsis pasibaigus nubrėžtam terminui.
Nigeriui tenka svarbus vaidmuo Vakarų strategijose, skirtose kovai su džihadistų sukilimais, kurie nuo 2012 metų siaubia Sahelio regioną; Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šioje šalyje dislokavo atitinkamai apie 1 500 ir 1 000 karių.
Prancūzija po perversmo iš Nigerio jau evakavo šimtus savo piliečių, o sekmadienį Italijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Nigerio išvyko 65 kariškiai ir 10 JAV kariškių.
Antiprancūziškos nuotaikos
Regione stiprėja antiprancūziškos nuotaikos, o Rusijos aktyvumas, dažnai pasitelkiant privačią karinę samdinių grupę „Wagner“, didėja. Maskva savo ruožtu įspėjo, kad išorinė intervencija nepagerintų padėties Nigeryje.
Nigeris, viena skurdžiausių pasaulio šalių, labai priklauso nuo užsienio pagalbos, kuri gali būti nutraukta, jei 63-ejų M. Bazoumas nebus grąžintas į valstybės vadovo pareigas, perspėjo Paryžius.
2021 metais jis laimėjo rinkimus, per kuriuos pirmą kartą istorijoje Nigeryje valdžia buvo perduota iš vienos civilinės vyriausybės kitai.
Nigerija jau nutraukė elektros energijos tiekimą į kaimyninį Nigerį, todėl kyla nuogąstavimų dėl humanitarinės padėties, o Niamėjus uždarė didžiulės Sahelio šalies sienas, taip apsunkindamas maisto produktų tiekimą.
Aukšto rango Nigerijos politikai paragino prezidentą Bolą Tinubu persvarstyti grasinimą karine intervencija.
