Žmonių grandinė nusidrieks per 86 miestus, miestelius ir kaimus, palei šio Ispanijos šiaurės rytuose esančio regiono pakrantę, pro tokius garsius objektus kaip Šventosios šeimos bazilika Barselonoje ir šio miesto futbolo stadionas „Camp Nou“.
Šis renginys, vadinamas „Katalonų keliu nepriklausomybės link“, sutaps su Katalonijos nacionaline diena (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai vadinama Diada, arba Diena.
Ši diena minima prisimenant katalonų pajėgų galutinį pralaimėjimą Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms 1714 metais.
Ši diena minima prisimenant katalonų pajėgų galutinį pralaimėjimą Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms 1714 metais.
„Tai bus istorinė diena“, – sakė akciją organizuojančio judėjimo „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ prezidentė Carme Forcadell. Ji prognozavo, kad dalyvaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.
Dalyviai susikibs rankomis 17 val. 14 min. (18 val. 14 min. Lietuvos laiku), taip paminint 1714 metus, kurie daugeliui katalonų nacionalistų reiškia tris šimtmečius trunkančios Ispanijos valstybės priespaudos pradžią.
Tokia protesto akcija rengiama 1989 metais įvykusio Baltijos kelio pavyzdžiu; anuomet milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pakto metines ir reikalaudami nepriklausomybės.
Pernai nacionalinės dienos mitinge Barselonoje dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių; tada paramą katalonų separatizmui buvo padidinę sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų apkarpymai.
Tačiau rimta kliūtis katalonų nepriklausomybės siekiui yra Ispanijos vyriausybės pozicija.
Premjero Mariano Rajoy dešiniosios pakraipos vyriausybė atsisako pritarti Ispanijos subyrėjimui ir pažadėjo blokuoti referendumą dėl savivaldos, kurį 2014 metams žadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.
Pademonstruodamas savo ryžtą Madridas paragino Konstitucinį Teismą anuliuoti naujausią regiono bandymą įsitvirtinti: sausį priimtą parlamentinę suverenumo deklaraciją.
Teismas sutiko nagrinėti šią bylą ir tai reiškia, kad deklaracijos galiojimas yra sustabdomas iki bus priimtas Teismo sprendimas.
Referendumas būtų „vienašališkas nepriklausomybės deklaravimas, kuris turėtų rimtų pasekmių Ispanijai ir, taip pat, Katalonijai“, kuri turėtų „atsisveikinti su Europos Sąjunga“, antradienį sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo.
Tačiau antradienį vakare A.Masas smogė atgal. Su katalonais „kitais metais turi būti pasitarta dėl jų politinės ateities“, tvirtino jis.
Jis pridūrė, jog panaudos visas turimas „teisines ir demokratines priemones“, kad katalonai galėtų balsuoti dėl savo ateities.
Kelio gairės yra aiškios, sakė jis. „Teisė į apsisprendimą, referendumas, nacionalinė pereiga ir valstybės suformavimas“, pasak jo, turėtų būti atlikti „demokratiškai, ... taikiai ir su didele dauguma“.
Kaip visada, jis nepavartojo žodžio „nepriklausomybė“.
Katalonijos vyriausybė nori, kad Ispanija pasektų Didžiąja Britanija, leidusia surengti Škotijai referendumą dėl nepriklausomybės, kuris įvyks kitais metais.
Katalonijos vyriausybė nori, kad Ispanija pasektų Didžiąja Britanija, leidusia surengti Škotijai referendumą dėl nepriklausomybės, kuris įvyks kitais metais.
Daugelis iš 7,5 mln. skolų prislėgtos Katalonijos, kuri didžiuojasi atskira kalba ir kultūra, persekiota valdant diktatoriui Francisco Franco, ir kuri dabar kenčia Ispanijos recesiją, gyventojų piktinasi, kad jų sumokami mokesčiai yra perskirstomi į kitas Ispanijos dalis.
Katalonijos regioninė vyriausybė tvirtina, kad gauna gerokai mažiau pinigų vienam gyventojui nei vidutiniškai gauna kiti Ispanijos regionai, nors į Ispanijos iždą sumoka daug daugiau nei dauguma kitų regionų.
Nedarbas Katalonijoje yra 23,85 proc. – mažesnis nei nacionalinis 26,26 proc. vidurkis, bet vis tiek skausmingai didelis. Katalonijos skola yra 50,9 mlrd. eurų.
Sausio mėnesį regionas turėjo nuolankiai prašyti Madrido 9,07 mlrd. eurų iš paramos įsiskolinusiems regionams fondo.
Maždaug 5 tūkst. savanorių padės organizuoti protestą, į kurį atvykti bus galima ir maždaug 1,5 tūkst. autobusų.
A.Masas, nors ir sakė, kad remia šį protestą, pats jame nedalyvaus – iš pagarbos savo, kaip visų katalonų politinio lyderio, vaidmeniui, nes dalis jų nori priklausyti Ispanijai.
49 proc. katalonų remia savo regiono nepriklausomybę, o 36 proc. jai nepritaria, rodo „Metroscopia“ apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė dienraštis „El Pais“.
„Pasaulyje yra didelių ir mažų šalių, kai kurios (jų) industrializuotos, kai kurios – ne, ir visos jos išgyvena“, – sakė ekonomikos profesorius Antonio Argandona iš IESE verslo mokyklos Barselonoje.
„Taigi, ar Katalonija gali išgyventi? Taip, ta prasme, jog turi pakankamai tvirtą ekonomiką, kad rastų savo kelią“, – sakė jis, tačiau perspėjo, kad vis tiek tai turės savo kainą.
„Visa tai priklauso nuo to, kaip dėl galimos nepriklausomybės bus suderėta su Madridu“, – sakė jis.
