Tai teigiama organizacijos paskelbtame tyrime apie pirmaisiais karo mėnesiais Rusijos kariuomenės vykdytos Mariupolio apgulties ir puolimo padarinius.
Tyrimas grindžiamas „Human Rights Watch“ ir Ukrainos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Truth Hounds“ darbuotojų atliktais 240 interviu su daugiausia perkeltaisiais Mariupolio gyventojais, taip pat daugiau kaip 850 nuotraukų ir vaizdo įrašų, dokumentų ir dešimčių palydovinių vaizdų analize, kurią atliko „Human Rights Watch“ ir architektūrinės teismo ekspertizės grupė „SITU Research“ (ji anksčiau tokiais metodais modeliavo egzekucijų vietas Bučoje ir Kramatorsko stoties apšaudymą 2022 m. balandį).
Tyrėjai išsamiai dokumentavo 14 išpuolių, per kuriuos buvo apgadinta arba sugriauta 18 pastatų, žuvo arba buvo sužeisti civiliai gyventojai. Tarp šių išpuolių buvo atakos, per kurias apgadintos dvi ligoninės, miesto dramos teatras, maisto sandėlis, humanitarinės pagalbos paskirstymo punktas, prekybos centras ir gyvenamieji pastatai.
„Human Rights Watch“ ir „Truth Hounds“ nerado jokių įrodymų, kad šių išpuolių metu Ukrainos kariuomenė būtų buvusi nukentėjusiuose statiniuose ar netoli jų, arba jos buvimas buvo nežymus, todėl išpuoliai buvo akivaizdžiai neteisėti“, – pažymima ataskaitoje.
Pagrindinių miesto kapinių palydovinių vaizdų, nuotraukų ir vaizdo įrašų analizė parodė, kad nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. vasario Mariupolyje buvo palaidota daugiau kaip 10 000 žmonių. Palyginę kapų skaičiaus didėjimą su įprastu mirčių skaičiumi, žmogaus teisių gynėjai apskaičiavo, kad mažiausiai 8000 žmonių mirė dėl kovinių ar su karu susijusių priežasčių, nors kiek iš jų buvo civiliai, nežinoma, pažymima tyrime.
Tačiau pabrėžiama, kad šis vertinimas yra konservatyvus ir bendras žuvusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis: kai kuriose kapavietėse buvo keli kūnai, o kitų žmonių palaikai greičiausiai buvo palaidoti po griuvėsiais. Be to, dalis žuvusių buvo palaidoti neoficialiuose kapuose, o kiti galėjo mirti vėliau dėl su karu susijusių priežasčių. Kai kurie dingusiųjų giminaičiai vis dar ieško savo artimųjų.
Tuo pat metu Ukrainos šaltiniai nurodė daug didesnį žuvusiųjų skaičių. Mariupolio mero biuras kalbėjo apie daugiau kaip 20 tūkst. žuvusiųjų.
Be to, tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, daugelis neteko galūnių, regėjimo, klausos ar atminties – taip pat ir dėl sprogimų sukeltų smegenų traumų.
Iš 540 tūkst. gyventojų, gyvenusių prieš karą, 2022 m. gegužės viduryje iš Mariupolio pabėgo apie 400 tūkst. gyventojų.
Ataskaitoje taip pat nustatyta 17 Rusijos ir su Rusija susijusių pajėgų dalinių, kurie veikė Mariupolyje 2022 m. kovo ir balandžio mėnesiais, pačiame kovų įkarštyje, ir įvardyti asmenys, kurie dėl galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, susijusius su neteisėtais išpuoliais ir galimu savavališku humanitarinės pagalbos ir evakuacijos blokavimu.
Sąrašo viršūnėje – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po jo eina gynybos ministras Sergejus Šoigu, Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir keli kiti generolai.
Tarp asmenų, neįtrauktų į karinę vadovavimo grandinę, bet kuriems, kaip mano „Human Rights Watch“, tenka vadovavimo atsakomybė už karo nusikaltimus Mariupolyje, yra du Čečėnijos lyderiai – Ramzanas Kadyrovas ir Adamas Delimchanovas – ir „DLR“ vadovas Denisas Pušilinas.
Mariupolio mero biuro duomenimis, nuo karo pradžios mieste sugadinta 90 proc. gyvybiškai svarbios infrastruktūros.
