Teisėjas kitą posėdį paskyrė birželio 26 dienai ir atmetė ieškovių prašymus paleisti jas pasitikint garbės žodžiu, nurodė teisininkai Leila Ben Debba ir Souhaibas Bahri.
Ši pertrauka buvo paskelbta, nes teismas nebuvo patenkinęs sąlygos suteikti dešimties dienų laikotarpį, per kurį islamistų judėjimai būtų galėję apskųsti sprendimą atmesti jų prašymą dalyvauti kaip civilinė šalis šioje byloje, sakė S.Bahri.
„Atidėjimo terminas suėjo tik šiandien, todėl teisėjui neliko kitos išeities (tik atidėti bylos nagrinėjimą), kad suteiktų (islamistų) asociacijoms laiko pateikti apeliaciją“, – aiškino advokatas, kaltindamas dėl šio procedūrų pažeidimo prokurorus.
Advokatai prašė, kad trys „Femen“ aktyvistės – dvi prancūzės ir vokietė – būtų paleistos lygtinai, nors birželio 12 dieną jos buvo nuteistos kalėti keturis mėnesius dėl nepadoraus elgesio ir išpuolio prieš visuomenės moralę.
Kaltinamosios, kurios anksčiau stojo prieš teismą, apsigobusios tradiciniais tunisiečių šydais safsariais, vėl teisino savo veiksmus, kai joms buvo suteiktas žodis.
„Mūsų tikslas – ne pažeidinėti Tuniso įstatymus arba atakuoti visuomenės moralę, o tiesiog palaikyti Aminą“, – sakė aktyvistė iš Vokietijos Josephine Markmann.
Ji ir Prancūzijos pilietės Marguerite Stern bei Pauline Hillier buvo suimtos gegužės 29 dieną, kai surengė protestą prie teismo rūmų, palaikydamos kitą „Femen“ narę – Tuniso aktyvistę Aminą Sboui, kuri buvo sulaikyta anksčiau.
A.Sboui buvo suimta už tai, kad praėjusį mėnesį Kairuano mieste ant sienos prie kapinių užrašė žodį „Femen“, protestuodama prieš planuojamą radikalių salafitų susitikimą.
Ji tebelaikoma arešte, kol teisėjas nuspręs, ar jai gali būti pareikšti kaltinimai dėl nepadorumo ir kapinių išniekinimo. Už tuos nusižengimus gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Europiečių advokatai tikėjosi, kad nutartis bus paskelbta penktadienį, nes apeliacinio proceso posėdis buvo paskirtas praėjus tik devynioms dienoms po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, o ne po 4-6 mėnesių kaip įprasta.
Tačiau islamistų judėjimų advokatai kaltino „užsienio spaudimą“, lėmusį pastangas paspartinti šį procesą, nors šios bylos prokuroras tokius kaltinimus paneigė.
„Nebuvo jokio spaudimo teismams. Paspartinome (procesą), kad parodytume dalyvaujančioms užsienietėms Tuniso teismų sistemos kokybę ir pažangumą“, – aiškino jis.
Sprendimas pasiųsti aktyvistes keturiems mėnesiams už grotų buvo kritikuojamas Europoje, kur ši byla laikoma demokratijos išbandymu islamiškų jėgų vadovaujamai Tuniso vyriausybei, atėjusiai į valdžią po Arabų pavasario revoliucijos 2011-ųjų sausį.
Prancūzija, Vokietija ir Europos Sąjunga pareiškė apgailestaujančios, kad buvo paskelbtas toks griežtas nuosprendis.
