Turkai ir armėnai viliasi susitaikyti

Turkija ir Armėnija susitarė dėl gairių, kuriomis remiantis šalys tikisi normalizuoti kone šimtmetį šlubuojančius dvišalius santykius.
Kasmet balandžio 23 dieną armėnai mini 1915-ųjų genocidą.
Kasmet balandžio 23 dieną armėnai mini 1915-ųjų genocidą. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šalių užsienio ministrų pareiškime teigiama, kad per derybas „pasiektas ryškus postūmis ir abipusis supratimas“. Taip pat šalys pareiškė susitarusios „plėtoti gerus kaimyninius santykius su abipuse pagarba ir skatinti taiką, saugumą ir stabilumą regione“.

Trečiadienį vykusios Turkijos ir Armėnijos derybos buvo uždaros. Joms tarpininkavo Šveicarija.
Turkijos ir Armėnijos pareiškime nieko neužsimenama apie šimtų tūkstančių armėnų išžudymą Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, tuometinėje Osmanų imperijoje. Daugybė armėnų žuvo 1915 metais, kai buvo išvaryti iš Antalijos regiono į Sirijos dykumą ir kitas vietoves. Dalį jų išžudė osmanų kariai, kiti mirė nuo bado ar ligų.

Armėnija tai vadina genocidu. Turkija pripažįsta, kad tuo metu buvo nužudyta daugybė armėnų, tačiau neigia genocidą – esą tai buvo dalis Pirmojo pasaulinio karo neramumų.

Prieš kelias savaites JAV prezidentas Barackas Obama paragino Turkiją spręsti įsisenėjusius konfliktus. Dar pernai jis teigė, jog „armėnų genocidas yra ne kaltinimas, ne asmeninė nuomonė ar požiūris, tačiau plačiai pripažintas, istoriniais dokumentais įrodytas faktas“.

Buvusi Sovietų Sąjungos narė Armėnija 1991 metais tapo nepriklausoma valstybe. Turkija ir Armėnija nepalaiko diplomatinių santykių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų