Nelaukdami prieštaringai vertinamo balandžio 16-osios plebiscito, šimtai išeivių iš Turkijos stojo į eiles prie konsulatų Vokietijoje, kurioje gyvena 1,4 mln. balsavimo teisę turinčių turkų, ir dar penkiose Europos šalyse.
Dar kovo viduryje dėl šio balsavimo kilo piktų diplomatinių kivirčų, kuomet Vokietija ir Nyderlandai neleido turkų ministrams agituoti savo tautiečius dalyvauti referendume, ir dėl to įsiutęs R.T.Erdoganas apkaltino šias šalis „nacių“ metodų taikymu.
Vokietijoje yra didžiausia pasaulyje turkų išeivių bendruomenė, maždaug 3 milijonai.
Į balsavimo punktus einantys išeiviai yra lygiai taip pat susiskaldę kaip ir tėvynėje – nesutaria, ar pritarti 18 siūlomų konstitucijos pataisų, stiprinančių prezidento galias, ar ne. Vieni, mano, kad, pritarus pataisoms, vyriausybė bus stabilesnė, kiti – kad tai leis įtvirtinti vieno asmens diktatūrą.
„Aš balsavau už demokratiją!“ – sakė Husseinas Saregulas, dar nurodęs, kad pažymėjo rudą balsalapį „NE“, o ne baltąjį „TAIP“.
Jau aštuonerius metus Dresdene su savo šeima gyvenantis turkas apgailestavo dėl pastaruoju metu pablogėjusių Vokietijos ir Turkijos santykių.
„Mes viliamės, kad „NE“ balsų bus daugiau“, – sakė jis, ir dar pridūrė, kad šis referendumas atitinka tik vieno žmogaus interesus ir yra žingsnis diktatūros link.
Vokietijoje yra didžiausia pasaulyje turkų išeivių bendruomenė, maždaug 3 milijonai, kadangi šioje šalyje septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius veikė legali vadinamoji „gastarbaiterių“ programa, pritraukusi imigruoti daugybę turkų. Apie pusė jų tapo Vokietijos piliečiais, kiti išlaikė Turkijos pilietybę.
Dvi savaites iki balandžio 9 dienos turkų išeiviai taip pat galės balsuoti Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.
Kitose valstybėse balsavimas prasidės vėliau. Balsavimo teisę dar 57 valstybėse turi apie trys milijonai turkų, kurie galės balsuoti 120 Turkijos misijų.
Pačioje Turkijoje referendumas vyks balandžio 16 dieną dėl nuomonės, ar reikėtų kurti vykdomąją galią turinčią prezidentūrą ir panaikinti ministro pirmininko postą.
Sausį Turkijos parlamentas galutinai pritarė valdančiosios „Teisingumo ir plėtros“ partijos (AKP) pasiūlytam pataisų paketui, suteikiančiam prezidentui teisę skirti viceprezidentus, ministrus ir kitus aukšto rango pareigūnus, įkurti arba panaikinti ministerijas, keisti jų įgaliojimus ir struktūrą. Be to, jeigu šios pataisos bus patvirtintos referendumu, bus panaikintas premjero postas.
