Turkiją papiktino švedų ir danų politiko Rasmuso Paludano, kurio antiislamiški veiksmai praėjusiais metais sukėlė riaušes visoje Švedijoje, gautas leidimas surengti protestą prie jos ambasados Švedijos sostinėje.
Kitą dieną po to, kai dėl šio klausimo iškvietė Švedijos ambasadorių, Ankara pareiškė, kad atšaukia Švedijos gynybos vadovo vizitą, kuriuo buvo siekiama įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos ketinimo prisijungti prie NATO karinio aljanso.
„Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.
R.Paludanas pareiškė, kad per šeštadienio protestą ketinąs „sudeginti Koraną“, šventąją islamo knygą.
Praėjusių metų balandį R.Paludano pranešimas apie Korano deginimo „turą“ per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį sukėlė riaušes visoje Švedijoje.
„Šiuolaikinis barbarizmas“
Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas šeštadienį pasmerkė planuojamą protestą ir pavadino jį „akivaizdžiu neapykantos nusikaltimu“.
„Leidimas imtis šių veiksmų, nepaisant visų mūsų įspėjimų, skatina neapykantos nusikaltimus ir islamofobiją“, – rašė jis tviteryje.
„Pasikėsinimas į šventąsias vertybes yra ne laisvė, o šiuolaikinis barbarizmas“, – pridūrė jis.
Turkija penktadienį išsikvietė Švedijos ambasadorių, kad „griežtai pasmerktų šį provokacinį veiksmą, kuris akivaizdžiai yra neapykantos nusikaltimas“, sakė diplomatinis šaltinis.
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai ambasadoriui pasakė, kad Švedijos leidimas protestuoti, prisidengiant demokratinių vertybių gynimu, yra „nepriimtinas“, pridūrė šaltinis.
Tai jau antras kartas per daugiau nei savaitę, kai buvo iškviestas Švedijos ambasadorius Turkijoje.
Praėjusią savaitę jis buvo raginamas atsakyti už kurdų grupės Stokholme paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vaizduojamas pakabintas už kojų ant virvės.
„Rojava Committee of Sweden“ grupės tviterio žinutėje R.T.Erdoganas buvo palygintas su Italijos fašistų diktatoriumi Benito Musolini, kurio kūnas po egzekucijos paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo pakabintas už kojų.
Švedijai ir jos kaimynei Suomijai reikia Turkijos sutikimo, kad galėtų prisijungti prie NATO.
Abi šalys praėjusiais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir, reaguodamos į Rusijos invaziją Ukrainoje, pateikė prašymus įstoti į Vakarų gynybos aljansą.
Ankara teigia, kad bet kokia pažanga priklauso nuo Švedijos veiksmų išduodant asmenis, kuriuos ji kaltina terorizmu arba dalyvavimu 2016 metų mėginime įvykdyti perversmą prieš R.T.Erdoganą.
Turkija tvirtina, kad Švedija nepakankamai kovojo su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.
