„Mūsų karių užduotis čia yra koordinavimas. Jie įkurs čia operacijų centrą. Mūsų kariai palaipsniui vyksta (į Libiją) šiuo metu“, – transliuotojui „CNN Turk“ sakė R.T.Erdoganas. Pasak jo, kovos „kitos pajėgos“.
„The New York Times“ rašo, kad koviniai daliniai greičiausiai bus sudaryti iš Ankaros remiamų sirų kovotojų.
Pasak R.T.Erdogano, karių dislokavimas skirtas atnešti stabilumą – „užkirsti kelią bet kokiems įvykiams, kurie destabilizuotų regioną ir sukeltų humanitarines tragedijas“.
Tripolį, kurį kontroliuoja Jungtinių Tautų (JT) pripažinta Nacionalinės vienybės vyriausybė (GNA), nuo balandžio puola generolo Khalifos Haftaro vadovaujama Libijos nacionalinė armija (LNA).
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujas pilietinis karas: kas šiomis dienomis vyksta Libijoje?
Kokių interesų turi Turkija?
Turkija sprendimą dislokuoti karines pajėgas grindžia teisėtumu. Esą jos kovos prieš Kh.Haftaro, kuris neteisėtai užgrobė valdžią, pajėgas.
Ekspertas Barahas Mikailas iš Sent Luiso universiteto Madride „Euronews“ sakė, kad Turkijos susidomėjimas Libija nėra naujas. Ankara siekė šioje šalyje išplėsti įtaką nuo Muamaro Kadhafi nuvertimo 2011 metais.
„Tačiau po generolo Khalifos Haftaro vykdyto Tripolio puolimo 2019-ųjų balandį turkai rado naujų būdų išplėsti politinę ir karinę įtaką“, – portalui sakė B.Mikailas.
Pasak jo, Turkijos strateginis interesas Libijoje – išvystyti Viduržemio jūros politiką kaip atsvarą europiečių politikai regione.
Eksperto teigimu, Turkija turi ir ekonominių interesų. Jis „Euronews“ sakė, kad Libija gali suteikti „didelių perspektyvų“ dėl infrastruktūros vystymo ir šalies atstatymo.
Be to, Ankara gali pademonstruoti karinius pajėgumus parduodama ginklus vyriausybei Tripolyje.
B.Mikailas sakė įžvelgiantis ir ideologinį komponentą. Esą GNA, vadovaujamai premjero Fayezo Sarrajo, yra daroma islamistų įtaka. O R.T.Erdogano islamistiniai įsitikinimai ir orientacija, pasak analitiko, nėra paslaptis.
„Tačiau abejoju, kad šis komponentas nusvers geopolitinius aspektus“, – B.Mikailas sakė „Euronews“.
Pernai lapkritį R.T.Erdoganas su GNA vadovu F.al Sarraju pasirašė susitarimų dėl saugumo, karinio bendradarbiavimo ir jurisdikcijos jūroje.
Susitarime dėl jurisdikcijos numatyta jūrų siena tarp abiejų šalių, kuria, Graikijos teigimu, neatsižvelgiama į Kretos salą. Atėnai taip pat pasmerkė Ankaros tyrinėjimus ieškant dujų padalytos Kipro salos pakrantėje.
Tyrimų centro „Washington Institute“ analitikas Soneras Cagaptay „Axios“ teigė, kad Kh.Haftaras pergalės atveju atšauks Libijos ir Turkijos susitarimą dėl jūrų sienų. Esą taip Turkija rytinėje Viduržemio jūros dalyje gali likti įsprausta tarp priešių: Graikijos, Kipro, Izraelio ir Egipto.
Be to, žlugus vyriausybei Tripolyje, R.T.Erdoganas turėtų tik vieną artimą Artimųjų Rytų sąjungininką – Katarą.
Kokios jėgos veikia Libijoje?
Baiminamasi, kad Turkijos intervencija dar labiau destabilizuos situaciją ir taip pažeidžiamame regione.
„Turkijos intervencija Libijoje tik dar labiau destabilizuotų šalį ir padidintų grėsmę, kad kitos užsienio šalies ginkluotosios pajėgos pakartos Turkijos žingsnį“, – gruodį „Euronews“ sakė B.Mikailas.
B.Mikailas: „Turkijos intervencija Libijoje tik dar labiau destabilizuotų šalį ir padidintų grėsmę, kad kitos užsienio šalies ginkluotosios pajėgos pakartos Turkijos žingsnį.“
Anksčiau Egipto prezidentas Abdelis Fattahas al-Sisi yra sakęs, kad jo šalis turi galimybę vykdyti intervenciją Libijoje, tačiau to nedaro. Pasak JT ekspertų, praeityje Egiptas Libijoje vykdė oro smūgius ir teikė materialinę paramą LNA, rašo „Euronews“.
Libijoje dislokuoti ir rusų privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai.
JAV dienraštis „The New York Times“ (NYT) lapkritį rašė, kad mažiausiai 200 kovotojų, įskaitant snaiperius, per šešias savaites iš Rusijos atvyko į Libiją. Samdiniai padėjo Kh.Haftaro pajėgoms, kontroliuojančios didžiąją šalies dalį, pasistūmėti toliau į Tripolį.
Situacijai darantis vis labiau įtemptai, šį savaitgalį raketų smūgiai pražudė mažiausiai 30 žmonių, dar 33 sužeidė. Tarp nukentėjusiųjų – daugiausia karo akademijos kadetai.
Dar 2018 metais Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos vadai įspėjo tuometę premjerę Theresą May, kad Rusija siekia paversti Libiją „naująja Sirija“.
Nepaisant Europos Sąjungos (ES) kritikos Turkijai, B.Mikailas prognozuoja, kad Briuselio atsakas bus ribotas. „Europiečiai pernelyg bijo Turkijos prezidento reakcijų ir svertų, ypač migracijos klausimais“, – gruodį jis sakė „Euronews“.
Trintis su Rusija?
S.Cagaptay „Axios“ teigė, kad Turkijai bus sudėtinga išlaikyti karinį buvimą Libijoje, jei tam žalios šviesos neuždegs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Todėl šią savaitę vyksiantis R.T.Erdogano ir Kremliaus vadovo susitikimas bus itin svarbus.
Pasak S.Cagaptay, R.T.Erdoganas Sirijoje pademonstravo nenorįs rizikuoti tiesiogine konfrontacija su Rusija, esą jis to nedarys ir Libijoje.
Nors V.Putinas remia Kh.Haftarą, jis nenorės apleisti R.T.Erdogano, kad šis suvienytų jėgas su Vašingtonu. Todėl Turkijos vadovas gali norėti sudaryti minkštosios galios pasidalijimo Libijoje susitarimą, mano S.Cagaptay.
„Be JAV lyderystės, ir atsižvelgiant į tai, kad europiečiai vieni su kitais pykstasi, pavyzdžiui, italai ir prancūzai, manau, kad Turkija ir Rusija taps galingiausiomis žaidėjomis Libijoje, kaip ir Sirijoje“, – portalui „Axios“ sakė S.Cagaptay.
