Pandemija skaudžiai smogė ir Turkijai, kur nuo COVID-19 mirė beveik 1,3 tūkst. žmonių, bet šalis dar randa išteklių padėti kitoms valstybėms.
Pastarosiomis savaitėmis Turkija tiekė kaukių, apsauginių kostiumų ir hidroalkoholinio gelio Italijai, Ispanijai ir Jungtinei Karalystei, kurios yra tarp labiausiai paveiktų Europos šalių.
Turkijos humanitarinės pagalbos refleksas nėra naujas, pažymėjo Turkijos diplomatijos ekspertė Jana Jabbour, dirbanti Paryžiaus politikos studijų institute („Sciences Po“).
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „visuomet norėjo vaizduoti Turkiją kaip „humanitarinę galią“ ir skubėdavo padėti tiems, kam reikia pagalbos – ar tai būtų engiamos musulmonų mažumos, ar nuo stichinių nelaimių nukentėjusios šalys, naujienų agentūrai AFP sakė J.Jabbour.
Tačiau kitaip nei būdavo įprasta, šįkart Ankara remia ir išsivysčiusias valstybes, kurios pačios yra labiau pratusios teikti, o ne priimti pagalbą.
Pakeisti padėtį
R.T.Erdoganui, nostalgiškai kalbančiam apie Osmanų imperiją, kurią Vakarų valstybės prieš jos subyrėjimą Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje vadino „Europos ligoniu“, tai taip pat suteikia galimybę iš esmės pakeisti padėtį.
„Tai parodymo, kad Turkija yra didelė galia, turinti priemonių pasiūlyti pagalbą Europos valstybėms, kurios dabar pačios „serga“, tiesiogine ir perkeltine prasmėmis, klausimas“, – sakė J.Jabbour.
Siekiant palaikyti šią idėją, kiekvienos siuntos pristatymas Europai kruopščiai parengiamas, nuo tiesioginės lėktuvo pakilimo transliacijos per televiziją iki gavėjų šiltos padėkos laikraščiuose.
R.T.Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas greitai atkreipė dėmesį, kad „Turkija yra pirmoji NATO šalis, nusiuntusi pagalbos Ispanijai ir Italijai“, taip pat priklausančioms JAV vadovaujamam kariniam aljansui.
Turkijos ryšiai su Vakarais ir Europa kelerius pastaruosius metus buvo įtempti.
Naujausias Ankaros ginčas su Europos Sąjunga įvyko anksčiau šiais metais, R.T.Erdoganui paskelbus, kad migrantams, bėgantiems nuo konfliktų Sirijoje ir Artimuosiuose Rytuose, Turkija nebetrukdys išvykti į Europą. Po šio pareiškimo prie Turkijos ir Graikijos sienos buvo susirinkusi daugybė migrantų.
R.T.Erdoganas tvirtina, kad Europa nepakankamai remia narystės Bendrijoje siekiančią Turkiją, kurioje yra maždaug 3,6 mln. sirų pabėgėlių.
Santykiai smarkiai pablogėjo 2015 metais augant migracijos krizei. Įtampa dar labiau išaugo 2016-aisiais, kai ES kritikavo R.T.Erdogano atsakomąsias priemones po nesėkmingo bandymo įvykdyti valstybės perversmą.
Turkijos prezidentas savo ruožtu kritikavo Briuselį, kad šis nerodo solidarumo demokratiškai išrinktam lyderiui.
R.T.Erdoganas tvirtina, kad Europa nepakankamai remia narystės Bendrijoje siekiančią Turkiją, kurioje yra maždaug 3,6 mln. sirų pabėgėlių.
„Turkijos kandidatūra į Europos Sąjungos nares yra geras dalykas Turkijai ir geras dalykas Europai. Iš tiesų ši pandemija įrodė, kad mes teisūs“, – sakė I.Kalinas.
Pasak jo, kone 100 valstybių paprašė Turkijos pagalbos. R.T.Erdoganas pirmadienį sakė, kad siuntos jau pasiekė 34 šalis.
„Strateginis aspektas“
Be viešųjų ryšių operacijos dar „yra vienas strateginis aspektas, kalbant apie šalis, į kurias Turkija nusprendė nusiųsti su pandemija susijusią pagalbą“, sakė Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų politikos instituto analitikas Soneras Cagaptay.
Praėjusią savaitę nusiųsdama įrangos penkioms Balkanų šalims – kadaise Osmanų imperijos valdytame regione – Turkija siekė sustiprinti savo, kaip „gerojo dėdės“, įvaizdį, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Kitas pavyzdys yra Ankaros sprendimas nusiųsti medicininės įrangos Libijai, kur civilinis karas tarp Turkijos remiamos vyriausybės Tripolyje ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Egipto remiamų opozicinių pajėgų sugriovė sveikatos apsaugos sistemą.
Turkija bando užtikrinti, kad vyriausybė Tripolyje nežlugtų po pandemijos našta. Tai Turkijos didesnio masto interesų konflikto su JAE ir Egiptu dalis, pridūrė S.Cagaptay.
COVID-19 sukelta krizė taip pat suteikė Turkijai progą ištiesti alyvmedžio šakelę šalims, su kuriomis santykiai daug metų buvo šalti.
I.Kalinas sekmadienį sakė, kad R.T.Erdoganas pritarė vaistų pardavimui Armėnijai.
I.Kalinas taip pat nurodė, kad nepaisydama tarp abiejų šalių tvyrančios įtampos, Turkija sutiko parduoti medicininių prekių Izraeliui. Be to, prekių nemokamai bus nusiųsta palestiniečiams.
