Vienas vyriausybės pareigūnas sakė, kad nėra jokios sutarties dėl JAV naudojimosi pietinėje dalyje esančia Indžirliko oro pajėgų baze logistiniams ir humanitariams tiklams.
„Naujos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis dėl Indžirliko nėra“, – sakė pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
„Vyksta derybos“ dėl anksčiau Turkijos iškeltų sąlygų, tarp kurių yra tokių kaip saugumo zona Sirijoje, kurią paremtų neskraidymo zona, pridūrė jis.
„Mūsų porizija nesikeičia“, – sakė pareigūnas.
Sekmadienį vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Turkija suteikė Jungtinėms Valstijoms leidimą naudotis jos oro pajėgų bazėmis „Islamo valstybės“ džihadistų objektų bombardavimo kampanijai netoli sienos su Sirija.
„Panaudojimo detalės vis dar tebederinamos“, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP.
JAV aviacija jau seniai naudojasi Adanos provincijoje, pietų Turkijoje netoli Sirijos, esančia Indžirliko oro pajėgų baze, kur dislokuota apie 1,5 tūkst. amerikiečių karių.
Kaip pranešama, JAV lėktuvai, bombarduojantys „Islamo valstybės“ kovotojus Irake, skraido iš al Zafros oro pajėgų bazės Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ali al Salemo oro pajėgų bazės Kuveite ir al Udeido oro pajėgų bazės Katare, kurioje taip pat įsikūręs itin svarbi JAV oro pajėgų vadavietė, koordinuojanti operacijas tame regione.
Katare įsikūrusiame Jungtiniame aviacijos operacijų centre (CAOC) JAV kariškiai prižiūri oro erdvės valdymo, gynybos ir elektroninio karo priemones 20 regiono šalių. Kataro oro pajėgų bazė, turinti 4,5 kilometro ilgio kilimo ir tūpimo taką bei dideles amunicijos atsargas, yra itin svarbus logistikos centras.
JAV naikintuvai F-16 nuo praeitų metų taip pat bazuojasi Jordanijoje; Pentagonas turi susitarimą naudotis ir oro pajėgų bazėmis Omane. Be to, JAV kariuomenė gali naudoti strateginius bombonešius B-52, B-1 ir B-2, besibazuojančius Diego Garsijos bazėje Indijos vandenyne.
