Šis žingsnis, atliktas Gynybos ministerijos nurodymu, taikomas pareigūnėms, dirbančioms Generaliniame štabe, vadavietėse ir padaliniuose, sakoma pranešime.
Galvos apdangalą moterys galės dėvėti po uniforminėmis kepurėmis arba beretėmis, tačiau jis turės būti uniformos spalvos ir nedengti veido.
Įstatymas įsigalios, kai bus paskelbtas vyriausybės oficialiajame leidinyje. Kol kas neaišku, ar jis paveiks karinėse misijose dalyvaujančias pareigūnes, tačiau juo galės pasinaudoti karo mokyklų auklėtinės.
Islamiškų šaknų turinti valdančioji Teisingumo ir plėtros partijos (AKP), kurios vienas įkūrėjų buvo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jau seniai siekė panaikinti draudimą moterims dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus kariuomenėje.
2010 metais Turkija atšaukė draudimą studentėms ryšėti musulmoniškas skareles universitetų kompleksuose.
Nuo 2013 metų leista dėvėti hidžabus valstybės institucijose, o nuo 2014-ųjų – vidurinėse mokyklose.
Praėjusį rugpjūtį Turkija pirmąkart leido policininkėms dėvėti islamiškas skareles kaip uniformos dalį, ryšint jas po uniforminėmis kepurėmis ar beretėmis.
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kritikai kaltina jį silpninant modernios sekuliarios Turkijos pamatus, paklotus valstybės tėvo Mustafos Kemalio Ataturko, 1923 metais įkūrusio Turkijos Respubliką.
Vyriausybė tokius kaltinimus atmeta ir sako, kad leidžia Turkijos piliečiams naudotis tikėjimo laisve, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų.
Po to, kai buvo priimtas prieštaringai vertinamas sprendimas panaikinti musulmoniškų skarelių draudimą Turkijos policijoje, vyriausybės politiką palaikanti žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad kai kurios Vakarų šalys taip pat yra suteikusios teisę policininkėms dėvėti musulmoniškas skareles.
Škotijos policija tą patį mėnesį leido moterims ryšėti skareles tarnyboje, o Londono policija tokį sprendimą priėmė prieš daugiau nei dešimtmetį.
Turkijos kariuomenė paprastai buvo laikoma stipriausiu pasaulietiškos valstybės ramsčiu ir priešinosi bet kokiai galimai valstybės institucijų islamizacijai.
Tačiau po nesėkmingo liepos 15-osios karinio perversmo, dėl kurio kaltinami JAV įsikūrusio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno pasekėjai, vyriausybė padidino ginkluotųjų pajėgų kontrolę ir kariuomenės politinės galios gerokai sumenko.
