Dėl draudimo, kuris įsigaliojo beveik prieš devynis dešimtmečius pačioje Turkijos Respublikos gyvavimo pradžioje, daugelis moterų negalėjo dirbti valstybinėse įstaigose, tačiau pasauliečiai tokios tvarkos panaikinimą laiko įrodymu, kad dabartinė šalies vyriausybė siekia įgyvendinti savo islamišką programą.
Naujosios taisyklės, kurios nebus taikomos teisėtvarkos pareigūnams ir kariškiams, buvo atspausdintos laikraštyje „Official Gazette“ . Jos įsigalioja iš karto šioje pagal konstituciją pasaulietiškoje šalyje, kurios gyventojų dauguma yra musulmonai.
„Įstatymas, kuris formaliai prieštaravo aprangos ir gyvenimo būdo laisvei – nelygybės, diskriminacijos ir neteisingumo tarp mūsų žmonių šaltinis – tapo istorija“, – paskelbė vicepremjeras Bekiras Bozdagas socialiniame tinkle „Twitter“.
Ginčai dėl musulmoniškų skarelių kelia įtampą tarp religinio ir sekuliaraus elito atstovų bei skaldo šalies visuomenę.
Ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano kritikai sako, kad islamiškas šaknis turinti jo partija AK taip siekia išardyti pasaulietišką pamatą respublikos, kurią ant Osmanų teokratijos griuvėsių 1923 metais įsteigė šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas.
Tuo tarpu R.T.Erdogano šalininkai, ypač šalies konservatyvioje Anatolijos dalyje, sako, kad premjeras paprasčiausiai atstato pusiausvyrą ir sugrąžina religinės išraiškos laisvę šalies musulmonams.
Musulmoniškų skarelių draudimo, kuris apibrėžiamas 1925 metų M.K.Ataturko vyriausybės dekrete, draudžiančiame valstybės tarnautojams savo apranga demonstruoti savo religinius įsitikinimus, panaikinimas yra dalis „demokratizavimo paketo“, kurį R.T.Erdoganas pristatė praėjusią savaitę.
Reformos programoje, kuria iš esmės siekiama suteikti daugiau teisių Turkijos kurdų bendruomenei, dar numatyti rinkimų sistemos pakeitimai, didesnių galimybių mokytis kurdų kalba sudarymas ir leidimas gyvenvietes vadinti originaliais kurdų pavadinimais.
Taip pat panaikintas reikalavimas pradinių mokyklų mokiniams kiekvienos savaitės pradžioje prisiekti ištikimybę savo tautai, kartojant nacionalistinę priesaiką.
