Turkų diplomatijos vadovas sakė, kad po šią savaitę įvykusio vizito dviejų Šiaurės šalių delegacijos grįžo namo su dokumentais, kuriuose išsamiai išdėstyti Turkijai susirūpinimą keliantys klausimai, pavyzdžiui, informacija apie teroristines grupuotes, ir kad Ankara laukia jų atsakymų.
Praėjusią savaitę Švedija ir Suomija pateikė raštiškus prašymus įstoti į NATO. Šis žingsnis yra vienas didžiausių geopolitinių Rusijos karo Ukrainoje padarinių ir gali perbraižyti Europos saugumo žemėlapį.
Šių šalių narystės prašymams turi pritarti visos NATO narės, tačiau Turkija, kuriai priklauso antra pagal dydį kariuomenė Aljanse, turi prieštaravimų. Ji skundžiasi dėl tariamos paramos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, ir ginklų pardavimo Turkijai apribojimų.
M.Cavusoglu teigimu, „požiūris, kad „mes vis tiek laikui bėgant įtikinsime Turkiją, juk esame draugai ir sąjungininkai“, nebūtų teisingas“.
Jis pabrėžė, kad „šios šalys turi imtis konkrečių veiksmų“.
„Suprantame Suomijos ir Švedijos susirūpinimą dėl saugumo, tačiau... visi taip pat turi suprasti teisėtą Turkijos susirūpinimą dėl saugumo“, – tvirtino M.Cavusoglu.
Turkija prašė, kad NATO įtrauktų kovą su terorizmu į savo „strategines koncepcijas“, sakė užsienio reikalų ministras.
Turkijos diplomatijos vadovas tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su kolegomis iš Lenkijos ir Rumunijos, atvykusiais į Stambulą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau sakė: „Nėra abejonių, kad Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO aljansą yra būtinas, kad jis taptų stipresnis.“
Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu jam paantrino, sakydamas, kad šių šalių narystė „sustiprintų kolektyvinę gynybą ir mūsų saugumą“.
Anksčiau šią savaitę Turkija išvardijo penkias „konkrečias garantijas“, kurių ji reikalauja iš Švedijos, įskaitant, jos teigimu, „politinės paramos terorizmui nutraukimą“, „terorizmo finansavimo šaltinio pašalinimą“ ir „ginklų paramos“ uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja susijusiai Sirijos kurdų sukarintai grupuotei nutraukimą.
Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.
Ankara taip pat ragina Stokholmą panaikinti Turkijai taikomas sankcijas dėl ginklų ir pasauliniu mastu bendradarbiauti kovojant su terorizmu.
Trečiadienį švedų ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pareiškė, kad Švedija nefinansuoja ir neapginkluoja teroristinių organizacijų.
