Valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešimas apie tuos areštus pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trims mėnesiams paskelbė nepaprastąją padėtį.
Ji, kaip prognozuojama, leis išplėsti veiksmus prieš įtariamus perversmo šalininkus.
Jau beveik 10 tūkst. žmonių buvo suimti, o šimtai mokyklų buvo uždarytos. Dar beveik 60 tūkst. civilių institucijų darbuotojų buvo nušalinti nuo pareigų po praeitą penktadienį mėginto įvykdyti pučo.
Graikijoje – prieš teismą
Tuo metu aštuoni turkų karininkai, kurie po praėjusios savaitės nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą pabėgo į Graikiją, ketvirtadienį stojo prieš teismą dėl neteisėto atvykimo.
Turkų karininkų byla, kuri gali pabloginti šių NATO sąjungininkių santykius, yra nagrinėjama Graikijos šiaurėje esančiame Aleksandrupolyje, į kurį jie šeštadienį atskrido kariniu sraigtasparniu, pasiuntę pareigūnams nelaimės signalą. Jeigu jų kaltė bus pripažinta, jiems grės kalėjimas iki penkerių metų.
Kaip sakė viena iš jų advokatų Ilja Marinaki, tie kariškiai – du vadai, keturi kapitonai ir du seržantai – baiminasi dėl savo ir savo šeimų saugumo po nesėkmingo bandymo Turkijoje nuversti prezidentą R.T.Erdoganą.
Kad nebūtų deportuoti į Turkiją, jie paprašė prieglobsčio Graikijoje.
Kad ir kaip ketvirtadienį nuspręs teismas, bet kokie veiksmai tikriausiai turės palaukti iki rugpjūčio pradžios, kai bus nuspręsta dėl jų prašymų suteikti prieglobstį.
Turkijos ambasadorius perspėjo, kad jei tie karininkai nebus sugrąžinti, santykiams tai „nepadės“.
Turkų pareigūnai tvirtina, kad su jais Turkijoje bus teisingai elgiamasi, nors šalyje R.T.Erdogano vyriausybė vykdo plataus masto griežtas atsakomąsias priemones.
Turkijos ambasadorius perspėjo, kad jei tie karininkai nebus sugrąžinti, santykiams tai „nepadės“.
„Tikiuosi, kad mums pavyks greit pereiti atitinkamo proceso fazes ir sugrąžinti šiuos teroristinius elementus, kad jie stotų prieš teisingumą“, – antradienį Atėnuose žurnalistams sakė Turkijos ambasadorius Kerimas Urasas.
Graikija ir Turkija, kurios, kaip istoriškai susiklostė, yra senos priešininkės, 1952 metais tapo NATO narėmis. Pastaraisiais metais jų santykiai buvo smarkiai pagerėję, nors liko tokių trintį keliančių klausimų kaip ginčai dėl oro erdvės ir jūrų sienos.
Pernai Graikija taip pat kaltino Turkiją leidus tūkstančiams pabėgėlių ir migrantų, daugiausia – sirų, atplaukti prie jos krantų, kol kovo mėnesį įsigaliojo tą srautą sustabdęs susitarimas su Europos Sąjunga.
