Manoma, kad šis radaras bus įrengtas vienoje Turkijos karinių bazių. Aukštas Amerikos pareigūnas, kuruojantis gynybos klausimus, paaiškino, kad JAV pamėgins užbaigti radaro įrengimą jau iki šių metų pabaigos. Tačiau jis atsisakė tiksliai pasakyti, kur veiks šis radaras.
Rusijos specialusis prezidento atstovas bendradarbiavimo su NATO priešraketinės gynybos klausimais ir nuolatinis atstovas prie Aljanso Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad Maskva nelaiko sprendimo dislokuoti ankstyvojo įspėjimo radarą Turkijos teritorijoje rimta grėsme šalies saugumui.
„Čia būtina pažymėti dvi aplinkybes: pirmoji, Rusijos karinių ekspertų duomenimis, radaro dislokavimas Turkijoje nekelia tiesioginės grėsmės Rusijos strateginėms branduolinėms pajėgoms“, – sakė D.Rogozinas agentūrai „Interfax“ penktadienį.
„Kita vertus, – pridūrė prezidento specialusis atstovas, – turima omenyje tai, kad JAV planingai, nepriklausomai nuo tų konsultacijų, kurias jos veda Aljanse, taip pat platesniu mastu – dalyvaujant Rusijai, toliau vykdo priešraketinės gynybos karinės infrastruktūros dislokavimo Europos teritorijoje planą.“
Kaip pažymėjo D.Rogozinas, sprendimą dislokuoti radarą Europos pietuose vienos Aljanso narių teritorijoje JAV priėmė seniai.
„Tai iš esmės yra viena JAV prezidento Baracko Obamos etapais adaptuoto plano dislokuoti Amerikos PRG Europoje dalių“, – sakė diplomatas.
Pasak jo, iki šiol buvo tam tikra intriga, kuri iš šalių priims šį radarą.
„Buvo kalbama apie Bulgariją ir apie Rumuniją, kur jau dislokuota raketų gaudytuvų bazė; taip pat tarp kandidačių buvo ir Turkija“, – priminė prezidento specialusis atstovas.
Pagal ankstesnius NATO planus JAV turi dislokuoti raketų gaudytuvų baterijas Rumunijoje ir Lenkijoje.Jo duomenimis, Turkijos atstovai vedė gana sudėtingas derybas su amerikiečiais, visų pirma dėl to, kas toliau JAV perduos informaciją, gaunamą iš radaro, ir ar įeina į šių valstybių tarpą Izraelis.
„Kai liepą aš buvau susitikęs su Turkijos prezidentu Abdullah Gulo, Ankaroje buvo karinių specialistų iš JAV delegacija, ir būtent per tada vykusias derybas buvo suderintas klausimas dislokuoti ankstyvojo įspėjimo radarą Turkijos pietryčiuose, arčiau Irano sienų“, – pranešė D.Rogozinas.
Turkijos ir Irano požiūriai išsiskyrė dėl Sirijos (papildyta 13.48 val.)
„Mūsų šalis palaikė šį sprendimą nuo pat pradžios ir aktyviai prisidėjo prie šio proceso“, – sakoma Turkijos URM atstovo spaudai Selcuko Unalo ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Pasak S.Unalo, derybos dėl gynybinės infrastruktūros objektų išdėstymo techninių aspektų „pasiekė galutinę stadiją“. Pranešime nurodoma, kad Turkijos indėlis „sustiprins NATO gynybinius pajėgumus ir Turkijos nacionalinę gynybos sistemą“.
Pagal ankstesnius NATO planus JAV turi dislokuoti raketų gaudytuvų baterijas Rumunijoje ir Lenkijoje, taip pat pastatyti radarą Turkijoje. Šie objektai vėliau būtų sujungti su išplėsta Europos priešraketinės gynybos sistema. Tokiu būdu būtų sukurtas didelio masto skydas, kuris saugotų visas Aljanso šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.
Turkija yra užmezgusi glaudžius ekonomikos ryšius su Iranu ir nepritaria JAV pozicijai dėl šiitiškos respublikos vykdomos branduolinės programos, ragindama verčiau siekti politinio šios problemos sprendinio, užuot skelbus sankcijas Teheranui.
Tačiau susitarimas dėl radaro statybos priimamas tuo metu, kai išsiskyrė Turkijos ir Irano požiūriai į padėtį Sirijoje. Ankara vis griežčiau kritikuoja Damasko, kuris yra Teherano sąjungininkas, vykdomas kruvinas represijas prieš protestuotojus, pasisakančius prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą.
Turkijos URM pranešime Iranas neminimas.
