Įsake uždaromos žiniasklaidos priemonės konkrečiai neįvardijamos, bet sąraše, kurį gavo televizija „CNN-Turk“, minimi daugiausia provincijų leidiniai ir stotys, bet taip pat ir kelios gerai žinomos nacionalinės žiniasklaidos bendrovės.
Tarp jų – naujienų agentūra „Cihan“, prokurdiška televizija IMC ir opozicijos dienraštis „Taraf“.
Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė taip pat paskelbė arešto orderius 47 žurnalistams ir žiniasklaidos priemonių vadovams. Daugelis jų dirbo valdžią kritikavusiame dienraštyje „Zaman“, kurio kontrolė buvo perimta dar kovą.
Valstybinė Turkijos žiniasklaida jau paskelbė, kad 12 žmonių iš paskelbto sąrašo jau sulaikyti, o oficialūs kaltinimai buvo pareikšti net finansų analitikui, kuris parašė kritišką straipsnį apie pašlijusį investicinį klimatą po bandymo surengti perversmą.
„Žinomi „Zaman“ darbuotojai greičiausiai daug žino apie Guleno tinklą ir gali padėti tyrimui“, – vienas vyriausybės pareigūnas teigė AFP, turėdamas omenyje JAV gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną, kurį Turkija kaltina perversmo organizavimu.
Kai kuriems pavyksta pasprukti. Vienas advokatas, Turkijos Hatajaus provincijoje vadovavęs laikraščiui ir žmogaus teises ginančiai nevyriausybinei organizacijai, pabėgo iš šalies.
Tačiau tada Turkijos policija ne tik uždarė ir laikraštį, ir nevyriausybinę organizaciją, ir bėglio teisininkų kontorą, bet ir areštavo jo 86 metų uošvę.
„Sulaikomų asmenų artimieji jau baiminasi dėl jų saugumo, nes su šeimos nariais jiems susitikti neleidžiama“, – teigė „EU Observer“ šaltinis Briuselyje.
Turkijoje sulaikyti apie 10 tūkst. žmonių, o dar daugiau nei 45 tūkst. neteko darbo.
Kitu atveju valdžia atšaukė maklerių kompanijos „Ak Investment“ tyrimų vadovo Mero Ulkerio licenciją – esą jis nesugebėjo „atlikti savo pareigų“, be to, esą įžeidė prezidentą ir valstybę.
O M.Ulkeris tiesiog paskelbė pranešimą, kuriame analizavo, kaip žlugęs perversmas gali paveikti investicinį klimatą Turkijoje.
Tokius įvykius jau pasmerkė tokios organizacijos kaip „Amnesty International“ ir Vašingtone veikiantis Žurnalistų apsaugos komitetas. O finansų analitikai „Bloomberg“ teigė, kad dėl M.Ulkerio užpuolimo nuo šiol bus sunku tikėti pranešimais apie Turkijos ekonominę padėtį.
Žurnalistų persekiojimas – tik dalis didesnių valymų. Turkijoje sulaikyti apie 10 tūkst. žmonių, o dar daugiau nei 45 tūkst. neteko darbo.
Kaip skelbia „Amnesty International“, iš kai kurių sulaikytųjų siekiama išgauti prisipažinimus jiems neleidžiant miegoti, neduodant maisto, vandens. „Kiti žiauriai mušami, prievartaujami“, – skelbia organizacija.
Vis dėlto Europos Sąjunga garsesnės kritikos Turkijai reikšti nedrįsta. Su Turkijos diplomatijos vadovu Mevluto Cavusoglu telefonu pasikalbėjusi Bendrijos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini „priminė ES lūkesčius dėl įstatymų viršenybės ir pagrindinių teisių bei laisvių“.
Minkštesnę liniją pasirinkusios ir JAV, kurioms Turkija yra strateginė sąjungininkė projektuojantį įtaką Vidurio Rytų regione.
„Mes suprantame poreikį nustatyti žlugusio perversmo vykdytojus“, – netgi pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Johnas Kirby.
