Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šalių stojimo į NATO protokolus turi ratifikuoti visos 30 Aljanso valstybių narių.
NATO narė Turkija reikalauja, kad Stokholmas ir Helsinkis pagal praėjusį mėnesį trijų šalių pasirašytą memorandumą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą išduotų jai dešimtis įtariamų „teroristų“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos stojimo procesą, jei įtariamieji nebus išduoti.
Prezidentas kaltina šias šalis teikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.
„Jei šios šalys neįgyvendins mūsų pasirašyto memorandumo punktų, neratifikuosime stojimo protokolų“, – pareiškė Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu per televiziją transliuotame interviu.
Jis sakė, kad komitetas susitiks rugpjūtį, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Turkijos parlamentarai išėjo vasaros atostogų, todėl balsavimas dėl stojimo protokolų ratifikavimo galėtų įvykti ne anksčiau kaip spalį.
Kai kurie Turkijos pareigūnai įspėjo, kad procesas gali užsitęsti iki kitų metų.
