Jų byla dar labiau didina nerimą, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas smarkiai riboja žiniasklaidos laisvę šalyje.
Įtariamieji buvo sulaikyti praėjusių metų spalį, kai Turkijoje jau galiojo nepaprastoji padėtis, įvesta po 2016-ųjų liepos 15 dienos nepavykusio perversmo. Dėl to pučo Ankara kaltina JAV gyvenantį pamokslininką Fethullah Guleną. Pastarasis savo kaltę neigia.
Opozicija būgštauja, kad prisidengus nepaprastąja padėtimi bus persekiojami visi asmenys, išdrįsę paprieštarauti R.T.Erdoganui; jei teismas įrodytų tokių įtariamųjų kaltę, jiems grėstų iki 43 metų įkalinimo.
Šis teismo procesas laikomas žiniasklaidos laisvės R.T.Erdogano vadovaujamoje Turkijoje išbandymu. Spaudos laisvės grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo žiniasklaidos laisvės indekse skyrė šaliai 155 vietą; šiuo atžvilgiu padėtis Turkijoje blogesnė negu Baltarusijoje arba Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Pasak spaudos laisvės grupės P24, Turkijoje šiuo metu yra įkalinti 166 žurnalistai, o dauguma jų buvo suimti galiojant nepaprastajai padėčiai.
Visgi anksčiau šį mėnesį R.T.Erdoganas per interviu tvirtino, kad jo šalyje už grotų tėra „du tikri žurnalistai“.
Tuščia vieta vietoj teksto
Dienraštis „Cumhuriyet“ (Respublika) buvo įkurtas 1924 metais.. Tai yra seniausias populiarus Turkijos laikraštis, pastaraisiais metais nevengęs kritikuoti šalies prezidentą.
Šalies žiniasklaidoje, kur vyrauja provyriausybiniai leidiniai ir stambesni dienraščiai, vis mažiau kritikuojantys valdžią, „Cumhuriyet“ yra vienas iš nedaugelio tikrų opozicijos balsų.
Tarp jų yra ir keletas garsių Turkijos žurnalistikos asmenybių, tokių kaip skiltininkas Kadri Gurselas, „Cumhuriyet“ vyriausiasis redaktorius Muratas Sabuncu ir karikatūrininkas Musa Kartas.
17 šio dienraščio darbuotojų – žurnalistai, karikatūrininkai ir vadovai – pirmadienį 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku stojo prieš Stambulo teismą.
Tarp jų yra ir keletas garsių Turkijos žurnalistikos asmenybių, tokių kaip skiltininkas Kadri Gurselas, „Cumhuriyet“ vyriausiasis redaktorius Muratas Sabuncu ir karikatūrininkas Musa Kartas.
Be to, byloje figūruoja ir tiriamąja žurnalistika užsiimantis Ahmetas Sikas, kuris 2011 metais parašė didelio atgarsio sulaukusią knygą „The Imam's Army“ (Imamo armija). Joje žurnalistas nagrinėja, kaip F.Guleno remėjams pavyko infiltruotis į Turkijos biurokratinį aparatą ir sudaryti aljansą su valdančiąja partija, kuri nuo to laiko žlugo.
2011 metų kovą, kai A.Sikas buvo suimtas, jo knyga dar nebuvo išleista. Ji pasirodė tik 2011 metų lapkritį kitu pavadinimu – „000Kitap“ („000Knyga“).
11 iš 17 įtariamųjų, įskaitant K.Gurselą, M.Sabuncu, M.Kartą ir A.Siką, yra laikomi kalėjime, o likę šeši asmenys yra laisvėje, bet jiems taikoma teisminė priežiūra.
Taip pat teisiamas šiuo metu Vokietijoje gyvenantis buvęs dienraščio vyriausiasis redaktorius Canas Dundaras. Pernai jam buvo skirta penkerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už tai, kad paskelbė straipsnį, kuriame tvirtino, jog vyriausybės žvalgybos tarnyba siekė nusiųsti ginklų Sirijos sukilėlių grupuotėms.
Beveik visi sulaikytieji teismo už grotų laukė 267 dienas. A.Sikas buvo suimtas dviem mėnesiais vėliau – kalėjime jis jau praleido 206 dienas.
„Cumhuriyet“ tebespausdina savo suimtų autorių skiltis, tik jose vietoj teksto paliekama tuščia vieta.
„Teisiama turkų žurnalistika“
Dienraščio šalininkai vadina jo darbuotojams pateiktus kaltinimus absurdiškais bei mano, kad tai yra bandymas nutildyti leidinį.
Dienraščio šalininkai vadina jo darbuotojams pateiktus kaltinimus absurdiškais bei mano, kad tai yra bandymas nutildyti leidinį.
Įtariamieji kaltinami savo tekstuose palaikantys mažiausiai tris grupuotes, Turkijos laikomas teroristinėmis: Kurdistano darbininkų partiją (PKK), ultrakairiąją Revoliucinę liaudies išvadavimo partiją-frontą (DHKP-C) ir F.Guleno judėjimą, kurį Ankara vadina „Fethullah teroro organizacija (FETO)“.
Visgi šalininkai tvirtina, kad dienraštis iš tikrųjų visada kritiškai atsiliepdavo apie šias tris grupuotes
Kaltinamajame akte „Cumhuriyet“ kaltinamas pradėjęs „nuomonės operaciją“, siekiant pradėti „asimetrišką karą“ prieš R.T.Erdoganą.
„Teisiamas ne tik „Cumhuriyet“, o visa Turkijos žurnalistika“, – pareiškė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.
„Žurnalistai dėl savo darbo ir vėl laikomi teroristais“, – pridūrė jis.
Jungtinių Tautų darbo grupė dėl savavališko sulaikymo praėjusį mėnesį paskelbė savo nuomonę dėl situacijos Turkijoje ir nurodė, kad minėto leidinio darbuotojų sulaikymas buvo savavališkas, o tie asmenys turėtų būti nedelsiant paleisti. JT nuomone, tie asmenys turėtų turėti ir teisę į kompensaciją.
Darbo grupė teigė, kad tie žmonės buvo įkalinti „įgyvendinant jų teises ir laisves“, ir išreiškė susirūpinimą dėl „neaiškių“ kaltinimų pagalba teroristinėms grupuotėms.
