Praėjusiais metais prezidento rinkimai vyko ekonominės krizės akivaizdoje, kai infliacija Turkijoje siekė 67,1 proc., o valiuta nuvertėjo dolerio atžvilgiu.
Žemiau pateikiame penkis svarbiausius šių rinkimų aspektus.
Kodėl Stambulas toks svarbus?
1994 metais R. T. Erdoganas buvo išrinktas Stambulo meru, o vėliau jo sąjungininkai dar ilgus metus vadovavo miesto savivaldybei. Tačiau 2019-aisiais po itin ginčytino balsavimo valdžią Stambule laimėjo pasaulietinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Ekremas Imamoglu (Ekremas Imamohlus).
Turkijos prezidentas neketina lengvai pasiduoti dėl 16 mln. gyventojų turinčio Stambulo, kuris laikomas Turkijos ekonomine galia ir svarbiu miestu islamo konservatoriams,
Stambulo Sabančio universiteto docentas Berkas Esenas Stambulą vadina didžiausiu Turkijos politiniu prizu.
Pats R. T. Erdoganas kartą yra pasakęs, kad „kas laimės Stambulą, tas laimės Turkiją“.
Sekmadienį Stambule dėl valdžios susikaus R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) deleguotas buvęs aplinkos ministras Muratas Kurumas ir E. Imamoglu.
Manoma, kad pastarasis sieks Turkijos prezidento posto po to, kai 2028 metais baigsis R. T. Erdogano kadencija, tad perrinkimas mero rinkimuose būtų jam itin naudingas patikimo politiko reputacijai.
Svarbiausi miestai ir pažeidžiamumas
Remiantis apklausomis, Stambule, Ankaroje ir Egėjo jūros uostamiestyje Izmire opozicinės CHP kandidatai turi nedidelę persvarą.
Pasak pasaulinės konsultacinės įmonės „Marlow Global“ tyrimų direktoriaus Anthony Skinnerio (Entonio Skinerio), priešrinkimines apklausas reikėtų vertinti atsargiai.
Vašingtono instituto Turkijos programos direktorius Soneras Cagaptay (Soneras Čahaptajus) nurodė, kad jei R. T. Erdogano kandidatams nepavyks laimėti svarbiausiuose Turkijos miestuose, po rinkimų jis jausis politiškai pažeidžiamas.
Jis pridūrė, kad jei opozicija pasiektų pergalių, tai leistų E. Imamoglu tapti patikimu varžovu ir taip padidintų prieš R. T. Erdoganą nusistačiusio bloko aktyvumą.
Tai paskatintų Turkijos prezidentą dar labiau sustiprinti savo nacionalistinę ir populistinę politiką šalyje ir užsienyje, nurodė S. Cagaptay.
„Vakarai turi priežasčių stebėti, kaip vyks rinkimai“, – sakė analitinio centro „Carnegie Europe“ vyresnysis programų vadovas Francesco Siccardi (Frančeskas Sicardis).
Didelė valdančiosios AKP pergalė „sustiprins prezidento Erdogano valdžią, priartins jį prie (Rusijos) prezidento Vladimiro Putino autoritarinio valdymo stiliaus ir padidins atotrūkį nuo NATO sąjungininkų“, teigė jis.
Paskutiniai R. T. Erdogano rinkimai?
Kiek anksčiau šį mėnesį Turkijos prezidentas pareiškė, kad šie vietos valdžios rinkimai jam bus paskutiniai, o tai reikštų daugiau kaip du dešimtmečius trunkančio jo valdymo pabaigą.
Jis buvo išrinktas ministru pirmininku 2003 metais, kai premjeras buvo dominuojanti figūra Turkijos politikoje.
2017-aisiais Turkijoje, pakeitus Konstituciją, parlamentinę sistemą pakeitė vykdomoji prezidentinė sistema. Tuomet Turkijoje buvo panaikinta ministro pirmininko pareigybė ir užtikrinta, kad R. T. Erdogano valdžia išliktų nepajudinama.
Praėjusiais metais įvykę prezidento rinkimai pratęsė dažnai prieštaringai vertinamą R. T. Erdogano valdymą trečiajam dešimtmečiui.
Tačiau analitikai nevienareikšmiškai vertina R. T. Erdogano kalbas apie paskutinius rinkimus ir mano, kad tai yra dalis politinio manevro.
Prokurdiškos partijos galimi laimėjimai
Trečia pagal dydį Turkijos parlamento partija – prokurdiška Liaudies lygybės ir demokratijos partija (DEM) – iškėlė du kandidatus į Stambulo mero postą.
Manoma, kad 2019 metais E. Imamoglu užsitikrino Stambulo mero postą iš dalies dėl DEM sprendimo nedalyvauti rinkimuose ir netiesiogiai remti bendrą opozicijos kandidatą.
Stambule kurdai sudaro reikšmingą rinkėjų dalį. Praėjusią savaitę nepriklausomas tyrimų centras „Spectrum House“ paskelbė apklausos rezultatus, kurie rodo, kad beveik pusė DEM rėmėjų šiuose rinkimuose ketina palaikyti E. Imamoglu.
Anot stebėtojų, tikimasi, kad DEM, kurią Turkijos vyriausybė kaltina ryšiais su kurdų kovotojais, laimės pozicijas pietrytinėje kurdų daugumos teritorijoje, įskaitant Dijarbakyrą.
Didelis pasirinkimas rinkėjams
Sekmadienį Turkijos rinkėjai rinks merus, provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus. Skelbiama, kad balsavimo biuletenis su 49 kandidatais į Stambulo merus bus beveik metro ilgio.
Pasak ekspertų, ilgas kandidatų sąrašas nuo rinkėjų apatijos neapsaugos.
Praėjusiais metais prezidento rinkimuose aktyvumas siekė 88,9 proc., bet opozicijos rinkėjai nusivylė savo galimybėmis daryti įtaką politikai ir pakeisti vyriausybę.
Be to, tyrimai parodė, kad vyriausybės rėmėjai vis skeptiškiau vertina politikų gebėjimą pakankamai pagerinti gyvenimo sąlygas.
