R.T.Erdoganas tūžmingai reagavo į įvykius Gazos Ruožo pasienyje, kur Izraelio pajėgos pirmadienį nušovė 60 palestiniečių. Dėl šių žudynių jis apkaltino apkaltino Izraelį „valstybiniu terorizmu“ ir „genocidu“.
Tokia prezidento reakcija sukėlė diplomatinę krizę tarp Turkijos ir Izraelio.
R.T.Erdoganas taip pat paskelbė trijų dienų gedulą dėl žuvusių palestiniečių bei pranešė, jog penktadienį Stambule organizuojamas didžiulio masto protestas prieš Izraelio veiksmus. Prognozuojama, kad į jį susirinks šimtai tūkstančių žmonių.
Pernai gruodį R.T.Erdogano iniciatyva jau vyko neelinis Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC) susitikimas, kuriame buvo pasmerktas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine.
Turkijos prezidentas pažadėjo, kad penktadienį įvyksiančio susitikimo metu bus pasiųsta „griežta žinia pasauliui“ dėl izraelio elgesio su palestiniečiais.
Tačiau kaip parodė 2017 metais vykęs susitikimas, nesutarimai tarp OIC valstybių, ypač didžiųjų žaidėjų, tokių kaip sunitiška Saudo Arabija ir šiitiškas Iranas, gali užkirsti kelią sutarti dėl kažkokių konkrečių priemonių, išskyrus griežtą retoriką.
Atrodo, kad išaugus Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano įtakai Rijadas sušvelnino savo poziciją Izraelio atžvilgiu. Karalystė ir jos sąjungininkės nerimauja dėl Jungtinių Valstijų reakcijos, jei imtųsi griežtų priemonių prieš Izraelį.
Saudo Arabija, kaip ir Izraelis, vienu pagrindinių savo užsienio politikos prioritetų laiko pastangas užkirsti kelią Iranui plėsti savo įtaką. Tiek Rijadas, tiek žydų valstybė laiko Iraną pagrindine grėsme taikai regione.
