Dienraštis „Cumhuriyet“, griežtai kritikuojantis prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, tapo vieninteliu leidiniu Turkijoje, kurioje dauguma gyventojų yra musulmonai, perspausdinusiu naujojo „Charlie Hebdo“ numerio specialią karikatūrų ir straipsnių skiltį. Be „Charlie Hebdo“ redakcinės skilties, kurioje leidinio redakcija tvirtina nebūsianti įbauginta atakų, „Cumhuriyet“ išspausdino karikatūras, pašiepiančias Nigerijos islamistų grupuotę „Boko Haram“ ir džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).
„Cumhuriyet“ vyriausiasis redaktorius Utku Cakirozeras nurodė, kad keturis „Charlie Hebdo“ puslapius laikraštis perspausdino demonstruodamas solidarumą su Prancūzijos savaitraščiu. „Cumhuriyet“ toliau aktyviai gins žodžio laisvę, kaip visad darydavo anksčiau“, – sakoma redaktoriaus pranešime.
„Cumhuriyet“ toliau aktyviai gins žodžio laisvę, kaip visad darydavo anksčiau“, – sakoma redaktoriaus pranešime.
Trys Turkijos pagrindiniai satyriniai leidiniai – „Leman“, „Penguen“ ir „Uykusuz“ – pademonstravo retą solidarumą, išleidę numerius identiškais juodos spalvos viršeliais su šūkiu „Je Suis Charlie“ (Aš esu „Charlie“).
„Cumhuriyet“ nurodė, kad policija naktį patikrino jo naujausio numerio turinį per reidą spaustuvėje, bet kai šis tyrimas buvo perduotas prokuratūrai, laikraštį buvo leista platinti.
Turkijos laikraščio išspausdintame priede nebuvo prieštaringos „Charlie Hebdo“ viršelyje išspausdintos karikatūros, kurioje pavaizduotas verkiantis pranašas Mahometas. „Po ilgų svarstymų nusprendėme neįtraukti savaitraščio pirmojo puslapio į šį priedą“, – sakė U.Cakirozeras.
Tačiau mažesnė tos karikatūros versija, kurioje pranašas pavaizduotas laikantis užrašą „Je suis Charlie“, buvo išspausdinta paties „Cumhuriyet“ 5-ajame puslapyje – laikraščio apžvalgininko Hikmeto Cetinkayos straipsnyje.
„Cumhuriyet“, įkurtas 1924 metais šiuolaikinės Turkijos valstybės tėvo Mustafos Kemalio Ataturko nurodymu, laiko save ištikimu to lyderio propaguotų sekuliarių vertybių gynėju.
