„Prie ES durų laukėme 16 metų ir vis dar esame čia, bet Turkija ar bet kuri kita šalis, kaip Turkija, esanti šioje pasaulio dalyje, neturėtų rinktis tarp vienos ar kitos šalies – neturime tokios prabangos rinktis vieną iš jų. Galime puikiai subalansuoti užsienio politiką dirbdami su visais“, – apie šiltėjančius santykius su Maskva kalbėjo M.Cavusoglu.
Turkijos diplomatijos vadovas tikino, esą daug NATO šalių nori gerų santykių su Rusija, tačiau kvestionuojamas tik Turkijos poreikis dirbti su Maskva Sirijos ir kitais regiono klausimais.
„Mūsų ryšiai su Rusija nėra alternatyva santykiams su Lietuva ar ES ar JAV“, – teigė jis ir pridūrė, kad nors šiuo metu Vašingtono ir Ankaros santykiuose yra problemų, jas siekiama išspręsti diplomatiniais būdais.
Pasak M.Cavusoglu, „tai reiškia, kad Turkija gali puikiai balansuoti savo užsienio politiką šiame regione“ ir yra Aljansui įsipareigojusi NATO narė.
Paklaustas apie dviprasmiškus Turkijos, kaip NATO narės, siunčiamus signalus, pavyzdžiui, kritiką Vakarų sankcijoms Rusijai ar planus pirkti oro erdvės gynybos sistemas S-400, M.Cavosuglu tikino, kad Ankara nesirenka, kurią pusę palaikyti, ir niekada nepažeidė NATO susitarimų.
„Visada palaikėme NATO veiksmus rytiniame flange, įskaitant jūsų šalį, Estiją, Ukrainą. Daug NATO šalių pamiršo, kas įvyko Kryme ar vyksta Rytų Ukrainoje. Turkija niekada nepripažins nelegalios Krymo okupacijos ir niekada dėl to netylėjo.
Taip, mes turime dirbti su Rusija, nes ji yra mūsų kaimynė ir prekybos partnerė“, – sakė M.Cavusoglu.
L. Linkevičius teigė nematantis pagrindo manyti, jog susitarimais su Rusija Ankara gali pažeisti Lietuvos interesus.
„To nebus, esu tuo įsitikinęs“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Nuo 2014-ųjų Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Konflikto metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Rugpjūtį Ankarai nesutikus paleisti Turkijoje kalinamo amerikiečių pastoriaus ir Andrew Brunsono, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nustatantis dvigubai didesnius muitų tarifus iš Turkijos importuojamam plienui ir aliuminiui.
Ankarai nesutikus paleisti Turkijoje kalinamo amerikiečių pastoriaus ir Andrew Brunsono, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nustatantis dvigubai didesnius muitų tarifus iš Turkijos importuojamam plienui ir aliuminiui.
Tuomet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo, kad NATO gresia pavojus, o Ankara „gali pradėti ieškoti naujų draugų ir sąjungininkių“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekonominė krizė Turkijoje: ar Ankara iškeis NATO į Rusijos paramą?
Bene iškart R.T.Erdoganas telefonu kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Turkijoje lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Įtampą tarp Turkijos ir Vakarų didina ir tai, kad Turkija planuoja iš Rusijos pirkti oro erdvės gynybos sistemas S-400. Jas Ankara turėtų gauti 2019-ųjų pabaigoje.
Lietuva skatins dialogą
L.Linkevičius teigė, kad Lietuva sieks gerinti dialogą tarp Turkijos ir ES, praneša BNS.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, „Lietuvai Turkija visada bus nuoširdus dialogo partneris“.
L.Linkevičius: „Yra nenormalu nesikalbėti tiesiogiai, net ir turint probleminių klausimų, ar tai būtų žmogaus teisės, ar žmonių sulaikymai.“
„Yra nenormalu nesikalbėti tiesiogiai, net ir turint probleminių klausimų, ar tai būtų žmogaus teisės, ar žmonių sulaikymai“, – teigė L.Linkevičius.
„Stengsimės, kiek tai įmanoma, sąlygoti dialogą su Europos Sąjunga ir bandome padaryti tą dialogą pasitikėjimo dvasioje“, – pridūrė jis.
ES santykiai su narystės joje siekiančia Turkija suprastėjo po 2016 metų nepavykusio perversmo, kai buvo suimti dešimtys tūkstančių turkų valstybės tarnautojų ir pareigūnų.
Briuselis tvirtina, jog Turkija pažeidinėja žmogaus teises, tačiau Ankara kaltina ES nedemonstruojant solidarumo ir reikalaujant per daug, kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.
M.Cavusoglu: „Deja, mūsų draugai ES nenorėjo suprasti, su kuo mes susidūrėme tą naktį ir po to.“
„Deja, mūsų draugai ES nenorėjo suprasti, su kuo mes susidūrėme tą naktį ir po to“, – kalbėjo M.Cavusoglu.
L.Linkevičius buvo pirmas ES ir NATO užsienio reikalų ministras, aplankęs Turkiją po nepavykusio perversmo.
ES šiemet birželį paskelbė, kad Turkijos užsitęsusios derybos dėl narystės ES „faktiškai sustojo“.
Tačiau M.Cavusoglu žada, jog liepą nutraukus nepaprastąją padėtį šalyje Turkija toliau imsis reformų.
„Mes vis dar norime tapti ES nare, nepaisant sunkumų“, – teigė Turkijos užsienio reikalų ministras ir pridūrė, kad Ankara iš ES laukia „aiškių ženklų“.
„Mes nenorime jokių gėrių, kurių nenusipelnėme. Mes norime to, ko Turkija nusipelnė, ir kas jai buvo pažadėta“, – pridūrė jis
Pasirašė prekybos susitarimą
Ministrai taip pat pasirašė atnaujintą Lietuvos ir Turkijos vyriausybių sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos.
Lietuvos verslininkai šiuo metu nėra investavę Turkijoje, o Turkijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekia minus 1,05 mln. eurų.
Minusinės tiesioginės užsienio investicijos susidaro, kai investuotojo finansiniai įsipareigojimai įmonei viršija jos reikalavimus investuotojui.
Šių metų pirmą pusmetį Lietuvos eksportas į Turkiją sudarė 116 mln. eurų, importas – 84,6 mln. eurų. Didžiąją Lietuvos eksporto dalį pernai sudarė geležis ir plienas bei javai, o į šalį daugiausiai įvežama turkiškų drabužių.
