Anot jo, kol saugumo problema Turkijoje nebus išspręsta, šalies ramus gyvenimas nelaukia, nors į išpuolius Turkijoje Vakarų pasaulis ir pradėjo reaguoti aktyviau.
– Turkijoje pastaruoju metu teroristinių išpuolių pasitaikydavo vis daugiau. Kuo ataka oro uoste skiriasi nuo kitų?
– Turkijai šiuo metu didžiausią grėsmę kelia dvi jėgos. Pirmiausia – vidinis konfliktas su kurdais, norinčiais atsiskirti nuo Turkijos. Antra grėsmė kyla iš Sirijos, kur aktyviai veikia vadinamosios „Islamo valstybės“ kovotojai. Vien Stambule pataruoju metu buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai. Paskutinis – vos prieš kelias savaites.
Išpuolis oro uoste išsiskiria tuo, kad buvo įvykdytas didelio tarptautinio masto oro uosto teritorijoje. Stambulo oro uostas yra trečias didžiausias Europoje. Kiekvieną dieną čia lankosi tūkstančiai įvairių tautybių žmonių. Akivaizdu, kad išpuoliu tokioje svarbioje vietoje siekiama suduoti smūgį ekonomikai, dar labiau išgąsdinti turistus.
Šiuo metu Turkija ir taip jau patiria didelių sunkumų turizmo srityje. Būdami oro uoste žmonės tikisi, kad jie yra tikriausiai pačioje saugiausioje vietoje, tačiau išpuoliu siunčiama žinia, kad jie niekur negali jaustis saugūs. Tai padarė tikrai didelį neigiamą psichologinį poveikį visuomenei.
– Ar per kelias dienas po atakos Stambulo gyventojų ritmas grįžo į senas vėžes?
– Gyvenimo rutina jau grįžo į senas vagas. Tačiau, kai stebiu aplinkinius, jie atrodo daug labiau sunerimę. Pavyzdžiui, eilinę dieną, kai važiuodavau autobusu, už saugumą atsakingi pareigūnai beveik visai nekreipdavo į keleivius dėmesio ir atlikdavo tik simboliškus patikrinimus. Po išpuolio labai dažnai vykdomi tikrinimai rentgeno spinduliais. Nors didžiausia tikimybė, kad teroristai nesmogs dar kartą po trumpos pertraukos, žmonės daug labiau dairosi aplink save, apžiūri žmones, kurie stovi ar eina šalia. Net ir aš pats jaučiuosi kitaip. Greitai turėsiu skristi iš to paties oro uosto, kur įvyko nelaimė, ir man kyla įvairių minčių. Gyvenu vos penkios minutės kelio nuo oro uosto, nesijaučiu visiškai saugus.
– Ar jau yra oficialių išvadų, kodėl saugumas oro uoste nesuveikė?
– Dėl saugumo ir žvalgybos neapdairumo daugiausia priekaištų kol kas išreiškė opozicija. Yra teigiančių, kad prieš kelias dienas buvo apie artėjantį išpuolį perspėjančių žinučių. Teroristinio akto buvo galima tikėtis ir dėl to, kad jis sutampa su vadinamosios „Islamo valstybės“ kalifato įkūrimo paskelbimu prieš dvejus metus. Buvo galima laukti, kad džihadistai šią progą norės kaip nors paminėti.
Panašus išpuolis visai neseniai įvyko ir Briuselio oro uoste. Jį galima lyginti su ataka Stambule – kai trys užpuolikai atvyko į oro uostą, jie pasuko tarptautinių skrydžių terminalo link. Pirmiausia įvyko susišaudymas su saugumo darbuotojais, po kurio jiems pavyko patekti į terminalą. Ten užpuolikai susisprogdino. Po šio išpuolio pasigirdo diskusijų, kad atvykstantieji į oro uostą turėtų būti tikrinami dar prieš patenkant į oro uosto teritoriją.
– Ar artimiausiu metu planuojama įvesti daugiau saugumo reikalavimų?
– Kol kas apie tai dar nėra kalbama. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad saugumo spragų nėra, tačiau žmonėms tokios kalbos nesuteikia pasitikėjimo. Sirijoje padėtis tik blogėja, o Turkija yra pagrindinė kaimynė. Pabėgėlių srautai nemažėja, o su jais, deja, patenka ir teroristų.
Pastaruoju metu buvo teigiamų pokyčių užsienio politikoje, siekiant didesnio bendradarbiavimo su kitų šalių žvalgybomis – Turkija neseniai pasirašė sutartį su Izraeliu. Tai turėtų sustiprinti žvalgybinės informacijos dalijimąsi. Siekiant sustiprinti saugumą, Turkijai reikia stiprinti ryšius su kitomis regiono šalimis ir žaidėjais.
– Išpuolis sulaukė didelės reakcijos socialiniuose tinkluose. Didelį dėmesį parodė ir pasaulio šalių lyderiai. Ar didelis palaikymas gali reikšti stiprėjančią kovą prieš terorizmą, konkrečiai prieš vadinamąją „Islamo valstybę“ regione?
– Nors šį kartą išpuolis tikrai sulaukė didesnio nei įprastai tarptautinės bendruomenės dėmesio, Turkijos visuomenėje vyrauja nuomonė, kad išpuoliai jų šalyje vis tiek nėra vertinami lygiaverčiai, kaip išpuoliai Briuselyje, Paryžiuje, Londone. Iš vienos pusės tai tikrai yra tiesa, tačiau manau, kad tai susiję su politine situacija Turkijoje.
Turkijos visuomenėje vyrauja nuomonė, kad išpuoliai jų šalyje vis tiek nėra vertinami lygiaverčiai, kaip išpuoliai Briuselyje, Paryžiuje, Londone.
Aš pats tikrai žinau daugybę žmonių kitose šalyse, kurie sako, kad terorizmo žala neskirstoma pagal šalis, tautybes, rases. Sustiprinti kovą gali būti sudėtinga, nes skirtingos šalys kovoje su „Islamo valstybe“ arba DAESH turi skirtingų tikslų ir yra nesutarimų. Pavyzdžiui, Turkija nepritaria JAV vykdomai paramai kurdams. Kurdai kovoja prieš DAESH, tačiau turkai laikosi kitokio požiūrio Sirijos kurdų atžvilgiu. Turkija pamažu siekia normalizuoti santykius ne tik su Izraeliu, bet ir su Rusija. Artimiausiu metu tikrai matysime, kaip šie ryšiai stiprėja.
– Ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu Turkija atsigaus, vėl sustiprės turizmas?
– Kol grėsmės saugumui nebus išspręstos, tol situacija tikrai nesikeis. Manau, kad ramus gyvenimas Turkijos artimiausiu metu tikrai nelaukia.
