Praėjusį mėnesį, kai parlamentarai ginčijosi ir galiausiai pritarė Konstitucijos pataisoms, suteikiančioms R.T.Erdoganui dar daugiau valdžios, Švietimo ministerija paskelbė mokymo programos naujiems mokslo metams projektą.
Vietoj evoliucijos – džihadas
Kai kurie pokyčiai programoje atrodė visai nekalti – pavyzdžiui, vaikai mokysis ir apie žinomus turkų bei musulmonų mokslininkus – šalia Alberto Einsteino ir Isaaco Newtono. Tačiau sekuliarūs turkai įtūžo sužinoję apie planus vaikų nebemokyti apie evoliuciją ir Turkijos įkūrėjus. Kritikai tokius valdžios planus vertina kaip mėginimą vaikams įskiepyti konservatyvią religinę ideologiją.
Mokytojų profsąjunga „Egitim-Sen“, dažnai kritikuojanti valdžios politiką, ir šįkart išreiškė nerimą, kad programos projektas paskatins religinį ir nacionalistinį mąstymą, kuriame bus pabrėžiamas „turkiškumas“ ir sunitų islamas.
Didžiausios opozicinės parlamentinės partijos CHP atstovai pasmerkė projektą kaip Turkijos respublikos pirmojo prezidento Mustafos Kemalo Atatürko „ištrynimą“. Švietimo ministerija nori sumažinti jam ir jo įpėdiniui Ismetui Inonu skirtų pamokų skaičių.
Valdžia kritikams nenusileidžia. Švietimo ministerija paskelbė, kad pagal naująją programą mokiniai būtų mokomi Turkijos istorijos „iš tautinio ir moralinio švietimo perspektyvos“. Pokyčių tikslas – „apsaugoti nacionalines vertybes“. Ministerija taip pat pažadėjo, kad pakeis religinius mokymus, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismą – tokias frazes kaip „mūsų religija“ pakeis neutralesnė „islamo religija“.
Ministerija netgi paprašė, kad visuomenė įvertintų naująją programą ir pateiktų pasiūlymus ar kritiką – toks žingsnis labai retas Turkijos politikoje, tačiau net ir jis vargiai įtikins projekto kritikus. Turkai, kurie pasisako už konstitucinį sekuliarizmą, pastaruoju metu neslepia jaučiantys, kad R.T.Erdoganas ir jo šalininkai kelia grėsmę jų gyvenimo būdui.
Turkijos sekuliarioji-religinė skirtis yra tokia pat sena, kaip ir pati respublika. Kol į valdžią 2002 m. neatėjo R.T.Erdogano „Teisingumo ir vystymosi partija“ (AKP), situacija šalyje buvo atvirkštinė – po trečiajame dešimtmetyje M.Atatürko įvykdytų vakarietiškų reformų šalį valdė sekuliarus elitas, o religingi piliečiai jautėsi nustumti į paraštes.
Pirmaisiais AKP valdžios metais atrodė, kad R.T.Erdoganas nuties tiltus tarp šios takoskyros – ir konservatoriai, ir liberalai gyrė jo sprendimą atšaukti hidžabų draudimą universitetuose, kuris anksčiau buvo užkirtęs kelią daugeliui moterų siekti aukštojo išsilavinimo.
Tačiau nuo tų laikų situacija abiejose stovyklose šalyje pasikeitė. Ministrai viešai aiškina, kad moters darbas yra motinystė; pikta minia įsiveržė į „Radiohead“ muzikos vakarėlį per Ramadaną; valdžia padidino mokesčius alkoholiui. Visa tai sekuliarius turkus verčia jaustis atstumtais.
Tai taip pat nėra pirmas kartas, kai švietimas virto mūšio lauku. R.T.Erdogano paraginimas įvesti privalomas otomanų-turkų kalbos pamokas buvo pasmerktas sekuliaristų. 2014 m. tėvai išėjo protestuoti į gatves prieš švietimo reformą, pagal kurią iki 40 tūkst. mokinių būtų mokomi valstybinėse religinėse mokyklose – nori jie to ar ne.
Šios valstybinės mokyklos buvo įkurtos 1923 m., jose vaikai buvo rengiami tapti imamais – taip buvo norima užtikrinti valdžios viršenybę prieš religiją. Šiandien jose mokiniai mokomi pagal valstybinę programą, tačiau papildomai jiems būna religinės pamokos.
R.T.Erdoganas, kuris yra išreiškęs norą užauginti religingą kartą, yra lankęs tokią mokyklą.
Po to, kai AKP laimėjo rinkimus 2002 m., vaikų skaičius šiose mokyklose išaugo nuo 63 tūkst. iki milijono. Pats R.T.Erdoganas, kuris yra išreiškęs norą užauginti religingą kartą, yra lankęs tokią mokyklą.
Turkijos mokymo programa daug metų nebuvo keičiama, nors religija ir vaidino vis didesnį vaidmenį viešajame gyvenime. Tačiau dabar sekuliariai nusiteikę tėvai su baime žiūri į Švietimo ministerijos planus mokiniams aiškinti apie džihado koncepciją ir pašalinti evoliucijos teoriją iš pamokų.
Politizuota istorija
Tačiau ne tik islamo pabrėžimas kelia nerimą valdžios kritikams. Ministerija taip pat vaikams įvedė pamoką apie praėjusių metų liepos mėnesį bandytą įvykdyti karinį perversmą.
Po perversmininkų nesėkmės, šiuo puču, kaip politiniu įnagiu, pasinaudojo R.T.Erdoganas. Kai mokiniai grįžo į pamokas po vasaros atostogų, jiems buvo išdalyti valdžios išleisti lankstinukai apie mėginimą įvykdyti perversmą, buvo rodomi vaizdo įrašai, kuriuose – poemą skaitantis R.T.Erdoganas ir perversmininkų lėktuvai Ankaroje.
„Valdžia naudojasi perversmo istorija tam, kad parodytų R.T.Erdoganą kaip didvyrį“, – teigia istorijos mokytojas, dirbantis Stambule. Jis prašė neatskleisti jo pavardės, nes po nepavykusio pučo dešimtys tūkstančių akademikų ir mokytojų ir taip jau neteko savo darbų.
Telefone „Politico“ žurnalistui jis rodė nuotraukas, kuriose – mokyklos klasėse kabantys „kankinių“, žuvusių per pučą, portretai. „Tai politizuota istorija, – sako jis, nors pripažįsta, kad istorija visada tokia buvo. – Istorija visada buvo didvyrių. Tik šįkart bus daugiau Erdogano ir mažiau Atatürko.“
Naujoji mokymo programa mokyklose turėtų pradėti galioti nuo rugsėjo mėnesio. Tačiau istorijos mokytojas tikina, kad jis mokys taip, kaip atrodys tinkama. Jo klasėje niekas negalės jam uždrausti pasiūlyti „alternatyvių knygų“ prie privalomo valdžios skaitinių sąrašo. „Turkijoje, – šypteli jis, – mokymas yra politinis.“
