Įstatymų leidėjai per ketvirtadienį šaukiamą neeilinį posėdį turėtų uždegti žalią šviesą vienerius metus truksiančiam dislokavimui, nors būgštaujama, kad turkų pajėgų atvykimas gali dar labiau paaštrinti konfliktą Libijoje ir destabilizuoti padėtį regione.
Tripolyje įsikūrusi Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV), vadovaujama ministro pirmininko Fayezo Sarrajo, nuo balandžio mėnesio stengiasi atremti šalies rytinę dalį kontroliuojančios administracijos ir maršalo Khalifos Haftaro pajėgų puolimą.
Dvivaldystė šalyje susiformavo po to, kai 2011 metais buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusį mėnesį pranešė, kad F.Sarrajas paprašė paprašė atsiųsti į šalį turkų kontingentą. Šis prašymas buvo pateiktas po to, kai R.T.Erdoganas ir F.Sarrajas pasirašė karinį susitarimą, leidžiantį Ankarai pasiųsti į Libiją karinį personalą.
Šis susitarimas, taip pat atskira Turkijos ir Libijos sutartis dėl jūrų sienų išprovokavo pasipiktinimo bangą regione ir už jo ribų.
Jokių detalių apie galimą turkų karinio kontingento dislokavimą Libijoje neskelbiama. Parlamentui pateiktame teisės akto projekte numatyta, kad dėl misijos apimties, kontingento dydžio ir dislokavimo laiko spręs vyriausybė.
Ankara sako, kad šis dislokavimas būtinas siekiant ginti Turkijos interesus Libijoje ir Viduržemio jūros rytuose, kur Graikija, Kipras, Egiptas ir Izraelis turi išskirtines ekonomines zonas, atveriančias kelią žvalgyti naftos ir dujų telkinius.
Turkijos didžiausia opozicinė partija leido aiškiai suprasti, kad nepritars karių siuntimui į Libiją. Anot jos, dislokavusi kontingentą Turkija įsiveltų į dar vieną konfliktą ir prisidėtų prie „musulmonų kraujo liejimo“.
Opozicija ragina R.T.Erdoganą užuot siuntus karius ieškoti diplomatinio konflikto Libijoje sprendinio.
Visgi R.T.Erdogano valdančioji partija kartu su partneriais nacionalistais turi pakankamai balsų teisės aktui priimti.
Pastarosiomis savaitėmis susirėmimai Tripolio apylinkėse suintensyvėjo, maršalui Kh.Haftarui paskelbus, kad prasideda „galutinis ir lemiamas“ mūšis dėl sostinės. Maršalą palaiko Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Prancūzija ir Rusija, o Tripolio vyriausybė gauna pagalbą iš Turkijos, Kataro bei Italijos.