550 vietų parlamente įstatymo projektui pritarė 348 deputatai, o 155 balsavo prieš, paskelbė parlamento vicepirmininkas Ahmetas Aydinas po debatų ir balsavimo.
Dabar bus surengtas antrasis įstatymo projekto svarstymas, o penktadienį įvyks galutinis balsavimas.
Įstatymo projekto svarstymas komitete įžiebė beprecedentes aistras, o įniršę įstatymų leidėjai, užuot diskutavę apie dokumentą, švaistėsi kumščiais, svaidė vandens butelius ir netgi spardė vieni kitus.
Dabar galiojantys įstatymai garantuoja parlamento nariams visišką teisinę neliečiamybę. Priėmus naująjį teisės aktą, imuniteto netektų 130 įvairioms politinėms jėgoms atstovaujančių deputatų, kurių asmeninės bylos buvo perduotos parlamento pirmininkui.
Tuo tarpu prokurdiška Liaudies demokratinė partija (HDP) tvirtina, kad iš tikrųjų šiuo teisės aktu siekiama pašalinti iš parlamento jos deputatus.
HDP įstatymų leidėjai būgštauja, kad jie bus lengvai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už tariamus ryšius su kurdų separatistais ar netgi žodinį palaikymą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri atnaujino sukilimą prieš Turkijos valstybę.
Teisės aktas atvers kelią patraukti baudžiamojon atsakomybėn 50 iš 59 HDP deputatų.
„Šia iniciatyva siekiama pašalinti HDP iš parlamento“, – laiške Europos Parlamento nariams rašė partijos lyderiai Selahattinas Demirtasas ir Figen Yuksekdag, kuriems abiem gresia baudžiamasis persekiojimas.
Daliai HDP deputatų pasitraukus iš parlamento, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui taptų lengviau įgyvendinti savo tikslą pakeisti konstituciją ir įtvirtinti šalyje prezidentinę valdymo sistemą.
HDP sako, kad tas teisės aktas atvers kelią patraukti baudžiamojon atsakomybėn 50 iš 59 jos deputatų.
„Jei pavyks, šis perversmas taps svarbiausiu žingsniu R.T.Erdogano pastangose pakeisti Turkijos parlamentinę demokratiją absoliutine prezidentine sistema“, – pažymima HDP vadovų laiške.
Jei įstatymo projektas bus priimtas, padidės tikimybė, kad tokie deputatai, kaip S.Demirtasas ir F.Yuksekdag, kuriems jau iškeltos baudžiamosios bylos, turės stoti prieš teismą dėl kaltinimų „terorizmo propaganda“ ir netgi galės būti pasiųsti už grotų.
Valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) reikia užsitikrinti dviejų trečdalių – 367 deputatų – palaikymą, kad teisės aktas būtų priimtas per penktadienį numatytą galutinį balsavimą.
Referendumą šiuo klausimu būtų galima organizuoti, jei tam pritartų trys penktadaliai – 330 – deputatų.
AKP parlamente turi 317 deputatų ir viliasi, kad įstatymo projektą palaikys dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija (MHP), kontroliuojanti 40 vietų ir priešiškai žiūrinti į HDP.
Tačiau MHP po prasto pasirodymo lapkritį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose drasko vidaus nesutarimai, kelioms įtakingoms figūroms mėginant pašalinti iš partijos pirmininko posto ilgametį jos vadovą Devletą Bahceli, todėl AKP gali reikėti ir didžiausios opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) palaikymo.
Balsuojama slaptai, todėl politikos apžvalgininkai daro prielaidą, kad kai kurie AKP deputatai, kuriems taip pat gali grėsti baudžiamasis persekiojimas, gali nesilaikyti partinės drausmės ir balsuoti prieš įstatymo projektą.
