Balsavimas užsienyje prasidėjo nerimaujant dėl R.T.Erdogano sveikatos, nes jis buvo priverstas atšaukti trečiadienį ir ketvirtadienį planuotus priešrinkiminius renginius. Tačiau ketvirtadienį jis turėtų vaizdo ryšiu dalyvauti pirmosios Turkijos atominės elektrinės pietinėje pakrantėje atidaryme.
Turkų sveikatos ministras Fahrettinas Koca sakė, kad R.T.Erdogano būklė gerėja.
„Šį rytą buvau su juo. Jo sveikata gera, – ketvirtadienį teigė mediko išsilavinimą turintis F.Koca. – Jo virškinamojo trakto infekcijos poveikis sumažėjo. Jis tęs savo darbus.“
Didžiausias užsienyje balsuojančiųjų kontingentas – 1,5 mln. turkų Vokietijoje, kurie iki gegužės 9 dienos gali balsuoti prezidento ir parlamento rinkimuose 16-oje rinkimų apylinkių visoje šalyje. Pačioje Turkijoje balsavimas vyks tik gegužės 14 dieną.
Per ankstesnius rinkimus, kurie vyko prieš penkerius metus, didžioji dauguma Turkijos rinkėjų Vokietijoje palaikė R.T.Erdoganą. Neaišku, ar šiemet 69-erių R.T.Erdoganas sulauks tokios pat jų paramos.
Palaikymas ir kritika
Visuomenės nuomonės apklausos Turkijoje rodo, kad šiek tiek pirmauja pagrindinis R.T.Erdogano varžovas, centro kairiosios opozicinės partijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu, kurį remia įvairias partijas vienijantis Tautos aljansas.
R.T.Erdoganas buvo kritikuojamas dėl pastaraisiais metais vis labiau autoritarinio valdymo, ekonomikos valdymo ir didėjančios infliacijos.
Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Ozdemiras, kurio šeimos šaknys yra Turkijoje, žiniasklaidos grupei RND sakė, kad K.Kilicdaroglu pergalė Turkijai „sudarytų sąlygas grįžti prie demokratijos“.
Berlyne rinkėja Fatma, kuri atsisakė nurodyti savo pavardę, teigė, kad palaiko dabartinį prezidentą.
„Erdoganas yra stiprus. Mes jį palaikome“, – sakė ji.
Pranzūcijoje prie balsadėžių taip pat laukiama daug turkų – apie 400 tūkst.
Paryžiuje kalbinta 39 metų Ozlem Dinc visiškai palaikė R.T.Erdoganą.
„Iš visos širdies tikimės, kad jis vėl ateis į valdžią ir užkariaus visą pasaulį“, – teigė ji.
Kiti kritikavo ilgametį prezidentą ir jo atliktus Turkijos politinės sistemos pokyčius.
„Pirmiausia turime pakeisti prezidentą, o tik paskui sistemą, – Paryžiuje sakė rinkėja Sema Jude. – Prezidento sistema Turkijoje nėra demokratiška ir primena diktatūrą.“
Cinaras Negatiras su tuo sutiko, tačiau dėl kitų priežasčių.
„Esu už tai, kad pasikeistų prezidentas, nes ekonomikos lygis yra 0 proc., – teigė jis. – Štai kodėl mes balsuojame už prezidento pakeitimą.“
Prie Turkijos generalinio konsulato Paryžiaus Bulonės-Bijankūro priemiestyje išsirikiavo iki 300 žmonių, laukiančių galimybės balsuoti. Atmosfera buvo rami, eilėje diskutavo prezidento ir opozicijos šalininkai.
Jei nė vienas kandidatas iš karto neužsitikrins pergalės, ir gegužės 28 dieną reikės rengti antrąjį prezidento rinkimų turą, balsavimas užsienyje vyks gegužės 20–24 dienomis.
