„Turkijos nuomone energetikos šaltiniai rytinėje Viduržemio jūros dalyje yra palanki proga, tačiau vienašališki žingsniai, kuriuos žengė graikiškoji Kipro pusė, yra nesavalaikiai, pavojingi ir skatinantys sprendimo nebuvimą“, – jo žodžius, pasakytus per ceremoniją Kipro sostinėje citavo valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Šveicarijoje Jungtinių Tautų surengtas Kipro taikos derybų, kuriose ieškoma būdų užbaigti ne vieną dešimtmetį trunkantį konfliktą padalytoje saloje, naujausias raundas baigėsi liepos 6 dieną be jokio susitarimo.
Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko daugiau nei 35 tūkst. karių. Dėl to Turkija tvirtina, kad ji turi teisę į bet kokius toje teritorijoje rastus išteklius.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo ruožtu perspėjo pasaulines bendroves nesudaryti jokių energetikos sutarčių su Kipro graikais, antraip jos praras gerus santykius su Turkija.
