Binali Yildirimas šį raginimą paskelbė, kai Berlynas suteikė politinį prieglobstį kariniams pareigūnams, įtariamiems ryšiais su pernai liepą Turkijoje surengto nesėkmingo pučo dalyviais.
„Vokietija turi nuspręsti dėl vieno dalyko: jei ji nori toliau gerinti dvišalius santykius su Turkija..., ji privalo atsigręžti į Turkijos respubliką, o ne į pučistus“, – sakė B.Yildirimas Turkijos parlamente valdančiosios partijos įstatymų leidėjams.
Jis turėjo galvoje nepavykusio perversmo organizavimu kaltinamo, JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno šalininkus.
Tarp Berlyno ir Ankaros jau daugiau nei metus tvyro įtampa dėl virtinės nesutarimų, tarp kurių yra ir Vokietijos sprendimas suteikti prieglobstį turkams, kuriuos Ankara kaltina prisidėjus prie perversmo bandymo.
B.Yildirimas antradienį patvirtino, kad Berlyno sprendimas patenkinti prašymus suteikti prieglobstį vėl pakurstė įtampą dvišaliuose santykiuose.
Atsakydama Turkija nedavė leidimo Vokietijos įstatymų leidėjams apsilankyti NATO bazėje netoli Sirijos sienos. Vokietijos užsienio reikalų ministerija šį atsisakymą pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Atsakydama Turkija nedavė leidimo Vokietijos įstatymų leidėjams apsilankyti NATO bazėje netoli Sirijos sienos. Vokietijos užsienio reikalų ministerija šį atsisakymą pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Turkijos premjeras savo kalboje apie šį Ankaros atsaką neužsiminė.
Indžirliko oro pajėgų bazėje Turkijos pietuose dislokuota maždaug 250 vokiečių karių, aptarnaujančių bei pilotuojančių žvalgybos lėktuvus „Tornado“, vykdančius operacijas virš Sirijos, ir degalų papildymo ore lėktuvus, kurie teikia paramą su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ kovojančioms valstybėms partnerėms.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jai gaila dėl tokios Turkijos pozicijos, ir sakė, jog Berlynas ieškos alternatyvų Indžirliko bazei. Viena alternatyvų galėtų būti Jordanija.
A.Merkel taip pat pažymėjo, turint galvoje, kad Vokietijos karinėms misijoms visuomet reikalingas parlamento pritarimas, „labai svarbu, kad mūsų įstatymų leidėjai turėtų galimybę aplankyti mūsų karius“.
Ankaros ir Berlyno santykiai smarkiai pašlijo prieš Turkijos referendumą dėl prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galių išplėtimo.
Be to, jiems smarkiai pakenkė Turkijos ir Vokietijos piliečio, Vokietijos dienraščio „Die Welt“ žurnalisto Denizo Yucelo suėmimas. Vasarį Stambulo teismas nurodė jį sulaikyti dėl teroristinės propagandos skleidimo ir neapykantos kurstymo. Žurnalistas teismo laukia už grotų.
R.T.Erdoganas ne kartą vadino D.Yucelą Vokietijos „agentu“.
A.Merkel savo ruožtu sakė, kad Ankaros veiksmai D.Yucelo atžvilgiu kertasi su teisinės valstybės principais.
