Viešame susitikime Sankt Peterburge R.T.Erdoganas minėjo, kad Turkija ir Rusija privalo atstatyti gerus šalių santykius ir iš naujo užmegzti produktyvų dialogą.
„Jūsų skambutis po perversmo buvo labai malonus man, mūsų lyderystei, žmonėms“, – sakė Turkijos lyderis prašmatnioje kėdėje įsitaisiusiam V.Putinui.
„Jūsų šiandienos vizitas, nors dabar padėtis Turkijos vidaus politikoje labai sudėtinga, byloja, kad mes visi norime atnaujinti mūsų dialogą, atkurti santykius Turkijos ir Rusijos liaudies interesų labui“, – V.Putinas sakė per susitikimą Sankt Peterburge..
Kremliaus vadovas pažymėjo, kad iki pastarosios krizės Maskvos ir Ankaros santykiai buvo pasiekę „precedento neturintį aukštą lygį“.
„Vis dėlto po tragedijos, kai pernai lapkritį žuvo mūsų kariškis, jie nusirito į labai žemą lygį, degradavo“, – pridūrė V.Putinas.
Turkijos ir Rusijos santykiai pašlijo praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai buvo numuštas Su-24 karo lėktuvas ir žuvo rusų pilotas. Turkija apkaltino Rusiją pažeidus jos oro erdvę, o Kremlius apkaltino turkus sąmoningai numušus Sirijoje veikiantį karo lėktuvą.
„Hurriyet“: Konfliktas užglaistytas Taškente
Rusija ir Turkija susitarė normalizuoti santykius, pašlijusius dėl Ankaros numušto karo lėktuvo, per slaptas derybas Uzbekistano sostinėje Taškente, kurios buvo surengtos padedant iškiliems turkų verslininkams ir Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, antradienį pranešė turkų dienraštis „Hurriyet“.
Ankara ir Maskva birželio pabaigoje susitarė pataisyti ryšius, smarkiai nukentėjusius pernai lapkritį, kai Turkijos pajėgos numušė Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.
Kaip rašo „Hurriyet“, anksčiau šiais metais Turkija pradėjo siųsti Rusijai užuominas, kad nori užbaigti šią krizę. Svarbiausias vaidmuo teko verslininkui Cavitui Caglarui, investuojančiam į tekstilės pramonę.
Jis palaiko gerus santykius su Rusijos Dagestano respublikos vadovu Ramazanu Abdulatipovu, o šis savo ruožtu yra artimas įtakingam V.Putino užsienio politikos patarėjui Jurijui Ušakovui.
„Hurriyet“ nurodė, kad C.Caglaras 1999 metais parūpino savo privatų lėktuvą turkų agentams, pagrobusiems ieškomą kurdų kovotojų lyderį Abdullah Ocalaną (Abdulą Edžalaną) per slaptą operaciją Kenijoje.
R.T.Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas balandį buvo paskirtas palaikyti ryšius su J.Ušakovu, kai prezidentas pritarė pastangoms pagerinti ryšius.
Galiausiai Ankara ėmėsi derinti laišką Maskvai, ketindama pareikšti apgailestavimą dėl minėto incidento ir padėti tašką šioje krizėje.
N.Nazarbajevas, palaikantis glaudžius ryšius su V.Putinu ir R.T.Erdoganu, susitiko su Kremliaus vadovu ir birželio 22 dieną užsiminė Ankarai, kad atėjo tinkamas metas pasiųsti tą laišką.
Dokumento tekstas buvo suderintas su Kazachstano ambasada Ankaroje.
Birželio 24 dieną 3 val. ryto Turkijos laiku I.Kalinas, pasitaręs su N.Nazarbajevu, išvyko į Taškentą, kur V.Putinas dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikime.
N.Nazarbajevas patikrino turkų laišką ir pristatė J.Ušakovą Turkijos delegacijai. J.Ušakovas savo ruožtu parodė laišką V.Putinui – šis buvo gretimame kambaryje, nors turkai to nežinojo.
Galutinis laiško tekstas buvo šiek tiek aptakesnis negu iš pradžių norėjo rusai: jame buvo panaudotas rusiškas žodis izvinite (atleiskite), o ne išreikštas atviras atsiprašymas.
Abi šalys šį laišką paskelbė birželio 27 dieną, atverdamos kelią užbaigti šią krizę, padariusią didžiulę žalą Turkijos ekonomikai.
Rusija viena pirmųjų išreiškė palaikymą R.T.Erdoganui po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo, o Ankara labai palankiai įvertino Maskvos reakciją ir priekaištavo savo sąjungininkėms Vakaruose, kurių pozicija buvo daug atsargesnė.
