„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Turkijos prezidentas lieps įšaldyti dviejų JAV administracijos pareigūnų aktyvus

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė prašysiantis šalies tarnybų įšaldyti JAV „teisingumo ir vidaus reikalų ministrų“ aktyvus atsakant į Vašingtono sankcijas, paskelbtas Ankarai dėl vieno amerikiečių pastoriaus arešto.
Recepas Tayyipas Erdoganas
Recepas Tayyipas Erdoganas lieps įšaldyti dviejų JAV administracijos pareigūnų aktyvus / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Šiandien duosiu mūsų draugams nurodymus įšaldyti Amerikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų aktyvus Turkijoje, jeigu tokių esama“, – R.T.Erdoganas sakė televizijos transliuotoje kalboje. Vis dėlto Turkijos vadovas konkrečiai nepasakė, kuriuos JAV administracijos pareigūnus turi omenyje.

JAV generalinis prokuroras, kurio pareigos atitinka teisingumo ministro, yra Jeffas Sessionsas. Jungtinės Valstijos neturi Vidaus reikalų ministerijos, panašios į turkiškąją; vidaus reikalų sekretoriaus pareigas eina Ryanas Zinke, o Krašto saugumo departamentui vadovauja Kirstjen Nielsen.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrew Brunsonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrew Brunsonas

Vašingtonas reikalauja, kad Turkija paleistų pastorių Andrew Brunsoną, vadovavusį protestantų bažnyčiai prie Egėjo jūros esančiame Izmyro mieste. A.Brunsonas beveik dvejus metus praleido kalėjime dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu, o praėjusią savaitę jam buvo skirtas namų areštas.

R.T.Erdogano pareiškimas yra atsakas į ketvirtadienį JAV paskelbtas sankcijas Turkijos teisingumo ministrui Abdulhamitui Gului ir vidaus reikalų ministrui Suleymanui Soylu. Vašingtonas tikina, jog abu pareigūnai atliko svarbų vaidmenį areštuojant pastorių.

Sankcijos numato, kad bet koks šių Turkijos ministrų turimas turtas arba aktyvai Jungtinėse Valstijose turi būti įšaldyti, o JAV piliečiams uždrausta palaikyti su jais bet kokius verslo santykius.

Tačiau ministrai teigia neturintys jokių aktyvų Amerikoje, o amerikiečių pareigūnai vargu ar turi kokio nors turto Turkijoje, todėl abiejų pusių sankcijos veikiau tėra simbolinės.

Tačiau analitikai sako, kad net ir simbolinės JAV sankcijos NATO sąjungininkei Turkijai gali smarkiai pakenkti trapiai šalies ekonomikai.

Šiais metais turkų lira labai nuvertėjo, o paskelbus apie sankcijas valiutos kursas pirmąkart nusmuko iki penkių lirų už JAV dolerį.

Vis dėlto R.T.Erdoganas pridūrė, kad Turkija nenori abiem pusėms nepalankaus scenarijaus santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.

„Nenorime būti žaidimo, kur abi pusės pralaimi, dalis. Perkelti politinius ir teisinius nesutarimus į ekonomikos matmenį būtų žalinga abiem pusėms“, – teigė jis.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas Mike'as Pence'as, priklausantis tai pačiai evangelikų bendruomenei kaip ir A.Brunsonas, sakė, kad pastangos užtikrinti dvasininko paleidimą ir grąžinimą į jo šeimą Jungtinėse Valstijose yra jų prioritetas.

JAV Iždo departamentas sankcijas turkų ministrams paskelbė remdamasis 2016 metais priimtu vadinamuoju Magnitskio įstatymu. Šis teisė aktas, pavadintas Rusijos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio vardu, suteikia Jungtinėms Valstijoms galimybę taikyti sankcijas užsienio pareigūnams, kaltinamiems žmogaus teisių pažeidimais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs