„Laikysimės savo principinės pozicijos, kol bus ištesėti mūsų šaliai duoti pažadai“, – pareiškė jis savo kalboje parlamente.
„Atidžiai stebime, ar vykdomi Švedijos ir Suomijos duoti pažadai, ar ne, ir, žinoma, galutinį sprendimą priims mūsų puikus parlamentas“, – pridūrė Turkijos prezidentas.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Turkija jau seniai kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusios kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į aljansą.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
