Valstybės Taryba, išnagrinėjusi vienos Turkijos nevyriausybinės organizacijos pateiktą ieškinį, panaikino 1934 metų vyriausybės sprendimą ir nutarė, kad į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas soboras vėl turi būti atvertas musulmonų maldininkams.
Valstybės Tarybos sprendimas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, buvo priimtas vienbalsiai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Stambule esantis soboras bus perduotas religinių reikalų direktoratui ir kad jame vėl galės vykti musulmonų pamaldos.
Šeštajame šimtmetyje tuomečiame Konstantinopolyje pastatytas soboras, tapęs pirmąja krikščionių katedra Romos imperijoje, pritraukia daug turistų. Muziejaus statusą jis turėjo nuo 1935 metų ir buvo atviras bet kokį tikėjimą išpažįstantiems žmonėms, kaip buvo numatyta šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) sprendimu, tapusiu viena iš svarbių sekuliaraus pobūdžio reformų.
Švč. Išminties katedra buvo paversta mečete, kai Konstantinopolį 1453 metais užkariavo Osmanų imperija.
Vis dėlto raginimai atkurti mečetės statusą kurstė krikščionių pyktį, taip pat įtampą tarp istorinių priešininkių Turkijos ir Graikijos, kurios abi dabar yra NATO sąjungininkės.
Vis dėlto raginimai atkurti mečetės statusą kurstė krikščionių pyktį, taip pat įtampą tarp istorinių priešininkių Turkijos ir Graikijos, kurios abi dabar yra NATO sąjungininkės.
Prieš teismui paskelbiant sprendimą teisingumo ministras Abdulhamitas Gulas savo pasidalijo Švč. Išminties katedros nuotrauka savo oficialiame „Twitter“ puslapyje su užrašu „Gero penktadienio“.
