J.Baturina buvo pasirengusi įgyvendinti grandiozinį architekto avangardisto Normano Fosterio sumanymą, pavadintą „Oranžiniu projektu“. Pastatas turėjo atrodyti kaip supjaustytas vaisius, o jo oranžinis fasadas skleisti oranžinę šviesą prie Maskvos upės. Statinys būtų tapęs naujosios Maskvos akcentu ir simbolizavęs Rusijos didybę bei klestėjimą.
Dabar J.Baturina kreipėsi į Rusijos Vyriausybę ir paprašė garantijų, kad jos statybų bendrovei „Inteko“ būtų suteikta 1,4 mlrd. JAV dolerių paskola.
Tačiau dabar J.Baturina kreipėsi į Rusijos Vyriausybę ir paprašė garantijų, kad jos statybų bendrovei „Inteko“ būtų suteikta 1,4 mlrd. JAV dolerių paskola. Tai geriausias įrodymas, kokius sunkumus išgyvena Rusija, jei net galingojo Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmona yra priversta maldauti valstybės pagalbos. O juk dar pernai J.Baturina, kadaise buvusi fabriko darbininkė, buvo vadinama turtingiausia Rusijos moterimi. Jos asmeninį turtą žurnalas „Forbes“ vertino 2,4 mlrd. dolerių.
Ir ne vien J.Lužkovo žmona atsidūrė tokioje padėtyje. Garsieji Rusijos oligarchai vienas po kito prašo juos gelbėti ir valdžia imasi tai daryti, nors Rusijos gyventojai tuo labai piktinasi. Tokie prašymai jau nieko nestebina, bet J.Baturinos atvejis – vis dėlto išskirtinis, nes ji tiesiogiai susijusi su Maskvos statybų bumu.
„Negirdėtas įžūlumas. Ta moteris net nežino, kaip gyvena paprasti žmonės ir kas yra normalus gyvenimas. Ji iš savo auksinio pasaulio kartais pažvelgia į aplink esančią tikrovę, apie kurią neturi jokio supratimo“, – neslepia nepasitenkinimo Rusijos opozicijai priklausantis teisininkas Sergejus Mitrochinas, dirbantis Maskvos miesto legislatūroje.
Vyriausybei pateiktame prašyme „Inteko“ bendrovės savininkė aiškina, kad valdžios suteikta paskola bus panaudota gamybinei bazei plėsti, visiškai pasenusiems cemento fabrikams ir kitoms statybos sektoriaus įmonėms atnaujinti. Rusijos ekonominės plėtros ministerijos sudaryta grupė apsvarstė šį prašymą ir pasiūlė J.Baturinai grįžti po dviejų savaičių bei pristatyti išsamesnę analizę, kam bus panaudoti pinigai.
Išnyko iš „Forbes“ sąrašo
J.Baturinos, kaip ir daugybės kitų staiga praturtėjusių Rusijos oligarchų, pavardės pasaulio milijardierių sąraše šiais metais nėra. Praėjęs sezonas buvo pats blogiausias Rusijos statybų milžinams, nes nebeliko kreditų, o nekilnojamojo turto kainos ėmė kristi. Bankai dabar suka galvas, ar verta finansuoti pusiau baigtus statybų projektus ir kredituoti naujus verslo pastatus, kai tebestovi tušti anksčiau pastatyti kompleksai, kuriuose kvadratinis metras kainuoja 2000 dolerių.
Oficialioji Rusijos žiniasklaida apie J.Baturinos sunkumus nekalba, tačiau pikti rusai negaili komentarų jai ir kitiems Rusijos turtuoliams internete, vadina juos vagimis, gangsteriais, įžūliais lošėjais.
Nekilnojamojo turto analitikas Vladimiras Pantjušinas teigia, jog Vyriausybei patariama įsikišti, nors jai „tikras šokas matyti aukso kasyklas turinčius žmones su ištiesta ranka prie savo durų“. Tačiau daugybė verslininkų nežino, kaip grąžinti paimtas paskolas, ir tai kelia paniką visoje Rusijos rinkoje.
„Atsidūrėme ties bedugnės kraštu. Iš tiesų tuoj vienas po kito gali būti pradėti skelbti bankrotai“, – sako V.Pantjušinas, vadovaujantis pasaulinės nekilnojamojo turto agentūros „Jones Lang LaSalle“ Ekonomikos ir strateginių tyrimų skyriui.
Nuo puodelių prie namų
46 metų J.Baturina – viena iš nedaugelio Rusijos moterų, įsukusių pramoninį verslą. Bendrovę „Inteko“ ji įkūrė 1991 metais – pradėjo nuo plastikinių puodelių ir lėkštučių gamybos (tai buvo vienas jos vyro J.Lužkovo sumanymų). Pajutusi, kad verslas sekasi, J.Baturina įsteigė greitojo maisto restoranų tinklą „Ruskoje bistro“. 1997 metais „Inteko“ gavo grandiozinį Maskvos valdžios užsakymą pagaminti 82 tūkst. plastikinių kėdžių Lužnikų stadionui, o paskui ji ėmėsi statybų verslo.
Rusijos sostinėje vienas po kito ėmė dygti aukšti pastatai ir verslo centrai. J.Baturina tapo milijardiere, su kuria visi turėjo skaitytis. Pernai ji nusipirko Londone namą, kuris pagal dydį nusileidžia tik Bakingamo rūmams. Dabar, norėdamas išsaugoti Maskvos mero postą, J.Baturinos vyras J.Lužkovas pliekia milijardierius už tai, kad pakilimo metais „pirko jachtas, kitus prabangos daiktus“, ir tvirtina, jog „nekompetentingas didelių pinigų naudojimas yra viena dabartinės krizės priežasčių“. Visai neseniai meras net prabilo apie statybos bendrovių nacionalizavimą – ne tam, kad būtų „sukurtas valstybinis kapitalizmas, o tam, kad ne taip skausmingai būtų išgyventas dabartinis laikotarpis ir išsaugotos šis sektorius“.
Oficialioji Rusijos žiniasklaida apie J.Baturinos sunkumus nekalba, tačiau pikti rusai negaili komentarų jai ir kitiems Rusijos turtuoliams internete, vadina juos vagimis, gangsteriais, įžūliais lošėjais. Na, o viena moteris, pasirašiusi „Liubov“, paprašė J.Baturinos 100 tūkst. rublių, nes gaudama 4000 rublių (280 litų) pensiją „jau pamiršo, kaip kvepia obuolys“.
