ES viršūnių susitikimas su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Moldova, Sakartvelu, Armėnija ir Azerbaidžanu – vyksta, Maskvai pateikus Vašingtonui virtinę reikalavimų dėl saugumo garantijų.
„Esame ne tik kaimynai... esame tikri partneriai“, – pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis, vadovams susėdus prie derybų stalo.
Vis tik Ch.Michelis pripažino, kad nevalia ignoruoti „įtampos laikų“.
Prieš susitikimą daugiausia dėmesio buvo skiriama Rusijos pajėgų telkimui Ukrainos pasienyje, o į forumą atvykę ES lyderiai paskelbė virtinę rimtų perspėjimų dėl bet kokių karinių veiksmų.
„Su dideliu susirūpinimu stebime saugumo padėtį Rusijos ir Ukrainos pasienyje“, – sakė naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmojoje kalboje parlamente nuo savo kadencijos pradžios.
„Už bet kokį teritorinio vientisumo pažeidimą teks sumokėti, brangiai sumokėti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas savo šalies parlamente pareiškė, jog „tolesnis Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimas turėtų didžiulių strateginių padarinių“.
„Visa tai labai brangiai kainuotų Rusijai“, – pridūrė ministras.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas savo ruožtu pateikė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Karen Donfried saugumo reikalavimų sąrašą – netiesiogines karių atitraukimo sąlygas.
Prieš viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su kolega prancūzu Emmanueliu Macronu ir O.Scholzu, kurių šalys padeda įgyvendinti „Minsko proceso“ taikos planą.
Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad visi trys vadovai sutiko toliau dirbti „Normandijos formatu“ – tęsti keturšales Paryžiaus, Berlyno, Kijevo ir Maskvos derybas.
ES „tikisi nedaug“
Tačiau Rusija aiškiai leido suprasti, kad pagrindiniu savo pašnekovu laiko Vašingtoną.
Kaip naujienų agentūrai AFP pripažino vienas iš Europos ministrų, ES „nedaug tikisi iš V. Putino, norinčio turėti reikalų tik su amerikiečiais, kai kalbama apie Europos architektūrą ir stabilumą“.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ministras sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas išklausė V.Putino skundus, o dabar „turėsime pamatyti, prie ko tai prives“.
V.Zelenskis, praėjusią savaitę apkaltinęs O.Scholzo pirmtakę Angelą Merkel blokavus NATO ginklų tiekimą Ukrainai, padėkojo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams už jų paramą.
Jis pabrėžė, kad Ukraina „nepasiduos jokiai provokacijai pasienyje, neturi jokių agresyvių ketinimų kitų šalių atžvilgiu ir yra toliau pasiryžusi siekti spęsti [susidariusią] padėtį diplomatinėmis priemonėmis“.
Rytų partnerystė Briuseliui yra galimybė padėti stabilizuoti padėtį rytuose ir atsverti Rusijos įtaką. Tačiau Briuselio diplomatai laukia nelengvo susitikimo.
Iš grupės jau iškrito Baltarusija, atsiskyrusi birželį po ES sostinių kritikos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai dėl ginčytino jo perrinkimo 2020 metų rinkimuose.
Ukraina, Sakartvelas ir Moldova – kurių atskiruose regionuose yra dislokuotų Rusijos karių – norėtų tapti ES narėmis, nes laiko Bendriją savo taikos ir klestėjimo garantu.
Įtakos sfera
Kiekvienam ilgo stojimo proceso žingsniui reikalingas vieningas esamų valstybių narių palaikymas, o ilgametės kandidatės Vakarų Balkanuose jau susidūrė su neapibrėžtu laukimu.
„Kai kurios valstybės narės siekia priimti Sakartvelą ir Ukrainą į ES, bet kitos sako, kad tai neįmanoma“, – AFP sakė minėtas ministras, pageidavęs likti anonimu.
V.Putinas nori išlaikyti Rusijos įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, besiribojančiose su Turkija ir ES narėmis, ir sužlugdyti bet kokią viltį, kad jos įstos į Bendriją ar NATO.
Europiečiai viešai atmeta Rusijos veto ar įtakos sferos idėją, tvirtindami, kad Rytų Europos šalys gali pačios pasirinkti savo strateginius partnerius.
Tačiau privačiai keli aukšto rango Europos diplomatai ir vyriausybių pareigūnai pripažįsta, kad niekas Briuselyje negali įsivaizduoti, kad Ukraina ar Sakartvelas įstos į ES.
